1945 08 01 įkurta Šilutės apskrities valstybinė viešoji biblioteka, nuo 1950 m. – rajoninė, nuo 1976 m. – centrinė biblioteka (CB) ir 1995 m., minint įkūrimo 50-metų, pavadinta pirmosios kilnojamosios bibliotekos M. Lietuvoje įkūrėjo, poeto Fridricho Bajoraičio vardu.
B iblioteka kūrėsi Šilutės kultūros namuose (Lietuvininkų g. 61), antro aukšto patalpose. Pirminį fondą sudarė 269 knygos, gautos iš apskrities Kultūros, švietimo ir darbo skyriaus. 1946–47 m. knygos perkamos iš vietinio knygyno, vėliau pradėtos gauti iš Respublikinio bibliotekų kolektoriaus. 1951m. bibliotekos patalpos prasiplėtė. 1952 m. įsteigtos pirmosios kilnojamos bibliotekėlės baldų kombinate, ligoninėje, durpių įmonėje, vėliau Vidaus reikalų skyriuje (dab. Šilutės policijos komisariate). 1955 m. pirmą kartą surengti 1 metų bibliotekinio mokymo kursai ir 3 apmokyti bibliotekininkai įdarbinti kaimo bibliotekose. Tais pačiais metais pradėti rengti ketvirtiniai kultūros ir švietimo darbuotojų seminarai.
1954 m.Pamario bibliotekose skaitė 3572 skaitytojai, rajoninėje – 1572, spaudinių fondai sudarė 11664 egz. literatūros.
1956 m. bibliotekoje pirmą kartą surengta liaudies meistrų darbų paroda, vyko knygų aptarimai, populiari renginių forma – literatūriniai teismai.
1961 m. surengta bibliotekų vaizdinės agitacijos apžiūra.
1965 m. rajone veikė 45 kaimo ir 4 miestų (Pagėgių, Panemunės, Ž. Naumiesčio, Rusnės) bibliotekos.
1967 m. bibliotekoje pradėtos komplektuoti plokštelės.
1972 m. bibliotekos kolektyvas užmezgė draugystės ryšius su visų 15 buvusių TSRS respublikų bibliotekomis, rengė knygos šventes (1977, 1983, 1985), jaunimo skaitytojų konferencijas(1976), nepilnamečių teisėtvarkos mėnesius (1984, 1988), kt.
1974 m. rajoninė biblioteka perkelta į naujai rekonstruotas ir išpėstas patalpas Partizanų g. 74 (dab. Lietuvininkų g.). Įsigyta naujo inventoriaus, organizuoti atviri knygų fondai, interjerą papuošė M. Kumpytės keramikos darbai.
1976 m. balandžio 1d. bibliotekos buvo centralizuojamos. Rajoninė biblioteka tampa centrine su 46 kaimo, 2 miesto ir 2 gyvenviečių tipo filialais. Iš 1975 rajone veikusių 65 bibliotekų uždaroma 14, įsikūrusių neperspektyviose vietovėse. CB fonduose buvo 163297 egz. įvairios literatūros, joje skaitė 4209 skaitytojai, dirbo 21 bibliotekininkas. CB buvo Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros, Metodikos, Bibliografijos-informacijos ir Ūkinis-techninis skyriai. Biblioteka tapo visų žinybų bibliotekų administracinio-metodinio darbo centru rajone. Sudaryta tarpžinybinė bibliotekų komisija, kuri koordinavo bibliotekų veiklą. Tinklo formavimas pagal principą: kiekvieno ūkio pagrindinėje, plėstinėje bei pagalbinėje gyvenvietėje – biblioteka – vilčių nepateisino. Todėl 1987 uždaromos 2, 1989 – 3 kaimo bibliotekos.
1990 m. atidarytas Knygos muziejus. Šilutės centrinė biblioteka jungė 40 filialų.
1991 m. ir 1993 m. surengti tarptautiniai ekslibrisų konkursai "Šilutė–480" bei "Vydūnui–125"
1995 m. CB pavadinta viešąja biblioteka.
1996 m. įsteigta leidykla "Prūsija", surengtas tarptautinis meninių atvirukų konkursas „Šilutė“.
1997 m. įdiegta bibliotekų kompiuterinė programa „Unikat“.

1990-1998 m. rajone uždaryta 10 filialų: Lapynų, Žemaitkiemio, Stemplių filialai (1990), Palendrių ir Tarvydų kariniuose daliniuose veikę filialai (1992), mažose gyvenvietėse buvę Pempiškių, Benininkų, Žemaitkiemio (P), Gorainių, Ventės (1992–1993). 8 filialai sujungti su mokyklų bibliotekomis (Šylių, Kintų, Jonaičių, Piktupėnų, Gardamo, Kivylių, Ramučių, Žukų).
1999 m. įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS).
2000 m. gegužės 1 d. Šilutės raj. Pagėgių, Vilkyškių ir Stoniškių seniūnijos perduotos Pagėgių savivaldybei. Šilutės rajono teritorijoje – 11 seniūnijų, jose – 24 universalios, 47 švietimo ir mokslo ministerijos ir 7 kitų žinybų bibliotekos. Pagėgių seniūnijai perduota 10 viešosios bibliotekos filialų: Pagėgių, Panemunės, Lumpėnų, Stoniškių, Šilgalių, Piktupėnų, Natkiškių;, Vėlaičių, Vilkyškių, Žukų, 16 mokyklinių ir 1 kitų žinybų biblioteka. Po administracinės-teritorinės reformos Šilutės raj. 1 universaliai bibliotekai vidutiniškai tenka 2405,7 gyv. Universalių bibliotekų tinklas Pamaryje suformuotas stambiuose arba vienas nuo kito nutolusiuose kaimuose, yra netolygus, tačiau pakankamai skaitytojams prieinamas.
2001 m. atidaryta Interneto ir Muzikinė skaityklos.
2002 m. VB Pašyšių, Vilkyčių, Pagrynių, Traksėdžių ir Rusnės filialams perduotos vykdyti ir mokyklų bibliotekų funkcijos. Pagal aljanso "Langas į ateitį" projektą įrengti viešojo interneto prieigos centrai viešosios bibliotekos Ž. Naumiesčio ir Pašyšių filialuose. Interneto prieigą turi Rusnės, Degučių ir Traksėdžių filialai.
2003 m. pagal LIBIS plėtros projektą viešoji biblioteka buvo atrinkta į LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemės 2003 metais diegimą 10 respublikos viešųjų bibliotekų ir skirta diegimui numatytų priemonių sumoje 22050 Lt. Pagal aljanso "Langas į ateitį" projektą įrengtas viešojo interneto prieigos centras Juknaičių filiale. Interneto paslaugas teikia Šilutės miesto, Kintų, Usėnų, Švėkšnos filialai bei Vaikų literatūros skyrius.
2004 m. sausio 2 d. viešoji biblioteka pradeda automatizuotai aptarnauti savo vartotojus, išduodama elektroninius skaitytojų pažymėjimus.
2005 m. pagal PHARE projektą „Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“ viešosios interneto prieigos taškai atidaryti 8 VB filialuose: Bikavėnų, Gardamo, Inkaklių, Katyčių, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto, Vilkyčių.
2007 m. vykdant vidaus reikalų ministerijos (VRM), įgyvendindamą projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“, finansuojamą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, PHARE ir valstybės biudžeto lėšomis, Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka dalyvavo 3-čiame interneto prieigos taškų steigimo etape. 2008 m. rugpjūčio mėn. 7 filialuose – Degučių, Grabupių, Laučių, Kintų, Šylių, Pagrynių, Traksėdžių – buvo įsteigti viešosios interneto prieigos taškai (VIPT). Dar 4 viešosios interneto prieigos taškai Rusnėje, Juknaičiuose, Pašyšiuose ir Ž. Naumiestyje buvo modernizuoti.
2008 m. F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir 23 jos  filialai įsijungė į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Bilo ir Melindos Geitsų fondo projektą “Bibliotekos pažangai“. 2009 m. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos 15-oje filialų iškilmingai atidaryti atnaujinti viešojo interneto prieigos taškai su naujai įrengtomis kompiuterizuotomis darbo vietomis, multifunkciniais įrenginiais ir baldais lankytojams ir darbuotojams.

Vadovai:
Pirmoji bibliotekos vedėja K.Gedmintienė (1945-1951).
Vėlesni vadovai:
A.Dobrodzikijienė-Ožkutienė (1947-1948),
E.Juškienė (1951-1957),
J.Racevičius (1958-1961),
A.Šedytė (1961-1965),
J.Poškaitė (1965-1967),
G.Rutkauskienė (1967-1968),
G.Leškytė (1968-1974).
Nuo 1974 m. bibliotekoje direktore dirba Dalia Vladislava Užpelkienė .