Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Ignatavičius Eugenijus

Ignatavičius Eugenijus Image

Rašytojas, vertėjas, dramaturgas, aktorius.

 

Gimė 1935 m. gegužės 8 d. Užraguvių k., Raseinių aps.

Mirė 2020 m. gegužės 16 d. Vilniuje.

 

Eugenijus Ignatavičius mokėsi Aukštašlynio (Raseinių r.) ir Paišlynio (Jurbarko r.) pradinėse mokyklose, 1945–1953 m. – Vadžgirio (Jurbarko r.) progimnazijoje. 1953 m. suimtas ir nuteistas už antisovietinės literatūros kūrimą, pogrindžio spaudos platinimą, iššūkius mokyklos komjaunuoliams, atvirą agitaciją prieš sovietų valdžią. Dvejus metus kalėjo Kuibyševo (dabar Samaros) srities lageriuose. Grįžus į laisvę, padedant pusbroliui Marcelinui Ignatavičiui, 1955–1956 m. mokslus tęsė Šilutės darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1956–1960 m. studijavo Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete ir įgijo dramos aktoriaus specialybę. 1973 m. Maskvos M. Gorkio literatūros institute baigė dvimečius dramaturgijos kursus.

1960–1964 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete aktoriumi, o vėliau – televizijos jaunimo laidų vedėju. Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, publicistikos skyriuje. 1967–1971 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos repertuarinės redakcinės kolegijos narys. 1973–1980 m. dirbo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. 1980–1984 m. buvo Lietuvos teatro draugijos konsultantas, 1989–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmasis redaktorius. 1991–1993 m. vadovavo Lietuvos kultūros ministerijos Teatrų skyriui. 1993–1996 m. buvo Lietuvos TV dokumentinių filmų studijos vyriausiasis redaktorius. Išėjęs į pensiją dirbo Lietuvos radijo ir televizijos taryboje ir Piliečių chartijos sekretoriumi.

E. Ignatavičius buvo LATGA revizijos komisijos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. 1989 m. dalyvavo ekspedicijoje prie Laptevų jūros – pirmosios lietuvių tremties vietovėse statė paminklus. Parengė 1941 m. tremtinių prisiminimų knygą, papildytą savo įspūdžiais, „Kryžius Šiaurėje“ (1992). Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu nuo Rašytojų sąjungos, parašė publicistikos straipsnių ir reportažų iš Grozno (Čečėnija), pokalbių su prezidentu Dž. Dudajevu, spausdintų 1995 m. Lietuvoje.

Nuo 1971 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Studijuodamas Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete parašė pirmuosius apsakymus. 1966 m. išleido pirmąją novelių knygą „Sekmadienio pieva“, vėliau – „Pradalgių tyla“ (1971), „Sidabrinės skyrybos“ (1976), „Ir namų amžinoji šviesa“ (1983), pelniusią J. Žemaitės premiją, „Chrizantemų autobuse“ (1988). Parašė romaną „Marso pilnatis“ (2000) apie pokario kaimą, regimą paauglio akimis, ir romaną „Kiparisų tamsa“ (2006), išleido novelių rinktinę „Obelis katedros aikštėje“ (2005), novelių ir esė rinkinį „Nebaigtas pokalbis“ (2010) ir t. t. Į lietuvių kalbą išvertė A. Solženycino romaną „Pirmajame rate“ (1991). Rusų kalba išleistas novelių rinkinys „Pradalgių tyla“ („Tyšina prokosjev“, 1980). Dalis novelių išversta ir išspausdinta armėnų, gruzinų, anglų, kroatų, vengrų, rumunų ir latvių kalbomis.

E. Ignatavičius parašė keletą inscenizacijų: pagal J. Baltušio romaną „Parduotos vasaros“ buvo pastatytas 1960 m. Teatrinio fakulteto 5-osios laidos diplominis spektaklis; spektaklis „Baltaragio malūnas“ pagal to paties pavadinimo K. Borutos romaną 1966 m. pastatytas Kauno valstybiniame dramos teatre. Šiame teatre pastatytas ir spektaklis „Šuo danguje“ (1979). Šešetas ar septynetas spektaklių vaikams pagal pasakų inscenizacijas pastatyta Kauno ir Vilniaus lėlių teatruose. Už spektaklį „Šyvio dalia“ 1979 m. Pabaltijo lėlių teatrų festivalyje Taline skirta pirmoji premija (už pjesę). „Svajonių piligrimas“ apie M. K.Čiurlionį (su rež. J. Vaitkumi) pastatytas 1975 m. Kauno valstybiniame dramos teatre. E. Ignatavičius parašė keletą vienaveiksmių pjesių. Viena jų – „Sidabrinės skyrybos“ – pastatyta daugelyje Lietuvos liaudies teatrų ir Latvijos televizijoje bei liaudies teatre, publikuota pjesių rinkinyje „Viskas bus gerai“. Radijo pjesių konkurse pjesei „Obelys ant stogų“ skirta antroji premija. Parašė scenarijų dviejų serijų televizijos filmui „Žalčio karūna“ apie M. K. Čiurlionį (pastatyta 1986 m. Lietuvos televizijoje, rež. B. Talačka). Rašė scenarijus ir dokumentiniams filmams pasipriešinimo tema – filmui „Garibaldžio tyla“ apie poetą, pedagogą ir rezistentą Konstantiną Bajerčių (1995 m. pastatė rež. J. Sabolius), pelniusiam LAF premiją; apie partizanų vadą, generolą Joną Žemaitį – „Ketvirtasis prezidentas“; apie Algimanto apygardos štabo ryšininkę Izabelę Vilimaitę-Stirną – „Stirna“ (šių filmų režisierius J. Sabolius). Dokumentinis filmas „Lietuvos pajūris“ (rež. B. Talačka) premijuotas Pabaltijo dokumentinių filmų festivalyje, vykusiame Liepojoje (Latvija).

E. Ignatavičius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir už aktyvią veiklą – NATO ženklu. 2006 m. vasario 8 d. skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2006 m. birželio mėn. už rinktinę „Obelis katedros aikštėje“ įteikta (antrąkart) J. Žemaitės premija.

 

 

Literatūra:

 

1. IGNATAVIČIUS, Eugenijus. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [rašytojo atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

 

2. IGNATAVIČIUS, Eugenijus. Apie gyvenimą ir kūrybinę bei visuomeninę veiklą. Iš Virtuali paroda „Eugenijus Ignatavičius. Akistata“ / parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą:

< http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/eugenijus-ignatavicius/eugenijus-ignatavi–ius>.

 

Ignatavičius Eugenijus

Ignatavičius Eugenijus Image

Rašytojas, vertėjas, dramaturgas, aktorius.

 

Gimė 1935 m. gegužės 8 d. Užraguvių k., Raseinių aps.

Mirė 2020 m. gegužės 16 d. Vilniuje.

 

Eugenijus Ignatavičius mokėsi Aukštašlynio (Raseinių r.) ir Paišlynio (Jurbarko r.) pradinėse mokyklose, 1945–1953 m. – Vadžgirio (Jurbarko r.) progimnazijoje. 1953 m. suimtas ir nuteistas už antisovietinės literatūros kūrimą, pogrindžio spaudos platinimą, iššūkius mokyklos komjaunuoliams, atvirą agitaciją prieš sovietų valdžią. Dvejus metus kalėjo Kuibyševo (dabar Samaros) srities lageriuose. Grįžus į laisvę, padedant pusbroliui Marcelinui Ignatavičiui, 1955–1956 m. mokslus tęsė Šilutės darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1956–1960 m. studijavo Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete ir įgijo dramos aktoriaus specialybę. 1973 m. Maskvos M. Gorkio literatūros institute baigė dvimečius dramaturgijos kursus.

1960–1964 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete aktoriumi, o vėliau – televizijos jaunimo laidų vedėju. Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, publicistikos skyriuje. 1967–1971 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos repertuarinės redakcinės kolegijos narys. 1973–1980 m. dirbo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. 1980–1984 m. buvo Lietuvos teatro draugijos konsultantas, 1989–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmasis redaktorius. 1991–1993 m. vadovavo Lietuvos kultūros ministerijos Teatrų skyriui. 1993–1996 m. buvo Lietuvos TV dokumentinių filmų studijos vyriausiasis redaktorius. Išėjęs į pensiją dirbo Lietuvos radijo ir televizijos taryboje ir Piliečių chartijos sekretoriumi.

E. Ignatavičius buvo LATGA revizijos komisijos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. 1989 m. dalyvavo ekspedicijoje prie Laptevų jūros – pirmosios lietuvių tremties vietovėse statė paminklus. Parengė 1941 m. tremtinių prisiminimų knygą, papildytą savo įspūdžiais, „Kryžius Šiaurėje“ (1992). Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu nuo Rašytojų sąjungos, parašė publicistikos straipsnių ir reportažų iš Grozno (Čečėnija), pokalbių su prezidentu Dž. Dudajevu, spausdintų 1995 m. Lietuvoje.

Nuo 1971 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Studijuodamas Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete parašė pirmuosius apsakymus. 1966 m. išleido pirmąją novelių knygą „Sekmadienio pieva“, vėliau – „Pradalgių tyla“ (1971), „Sidabrinės skyrybos“ (1976), „Ir namų amžinoji šviesa“ (1983), pelniusią J. Žemaitės premiją, „Chrizantemų autobuse“ (1988). Parašė romaną „Marso pilnatis“ (2000) apie pokario kaimą, regimą paauglio akimis, ir romaną „Kiparisų tamsa“ (2006), išleido novelių rinktinę „Obelis katedros aikštėje“ (2005), novelių ir esė rinkinį „Nebaigtas pokalbis“ (2010) ir t. t. Į lietuvių kalbą išvertė A. Solženycino romaną „Pirmajame rate“ (1991). Rusų kalba išleistas novelių rinkinys „Pradalgių tyla“ („Tyšina prokosjev“, 1980). Dalis novelių išversta ir išspausdinta armėnų, gruzinų, anglų, kroatų, vengrų, rumunų ir latvių kalbomis.

E. Ignatavičius parašė keletą inscenizacijų: pagal J. Baltušio romaną „Parduotos vasaros“ buvo pastatytas 1960 m. Teatrinio fakulteto 5-osios laidos diplominis spektaklis; spektaklis „Baltaragio malūnas“ pagal to paties pavadinimo K. Borutos romaną 1966 m. pastatytas Kauno valstybiniame dramos teatre. Šiame teatre pastatytas ir spektaklis „Šuo danguje“ (1979). Šešetas ar septynetas spektaklių vaikams pagal pasakų inscenizacijas pastatyta Kauno ir Vilniaus lėlių teatruose. Už spektaklį „Šyvio dalia“ 1979 m. Pabaltijo lėlių teatrų festivalyje Taline skirta pirmoji premija (už pjesę). „Svajonių piligrimas“ apie M. K.Čiurlionį (su rež. J. Vaitkumi) pastatytas 1975 m. Kauno valstybiniame dramos teatre. E. Ignatavičius parašė keletą vienaveiksmių pjesių. Viena jų – „Sidabrinės skyrybos“ – pastatyta daugelyje Lietuvos liaudies teatrų ir Latvijos televizijoje bei liaudies teatre, publikuota pjesių rinkinyje „Viskas bus gerai“. Radijo pjesių konkurse pjesei „Obelys ant stogų“ skirta antroji premija. Parašė scenarijų dviejų serijų televizijos filmui „Žalčio karūna“ apie M. K. Čiurlionį (pastatyta 1986 m. Lietuvos televizijoje, rež. B. Talačka). Rašė scenarijus ir dokumentiniams filmams pasipriešinimo tema – filmui „Garibaldžio tyla“ apie poetą, pedagogą ir rezistentą Konstantiną Bajerčių (1995 m. pastatė rež. J. Sabolius), pelniusiam LAF premiją; apie partizanų vadą, generolą Joną Žemaitį – „Ketvirtasis prezidentas“; apie Algimanto apygardos štabo ryšininkę Izabelę Vilimaitę-Stirną – „Stirna“ (šių filmų režisierius J. Sabolius). Dokumentinis filmas „Lietuvos pajūris“ (rež. B. Talačka) premijuotas Pabaltijo dokumentinių filmų festivalyje, vykusiame Liepojoje (Latvija).

E. Ignatavičius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi ir už aktyvią veiklą – NATO ženklu. 2006 m. vasario 8 d. skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2006 m. birželio mėn. už rinktinę „Obelis katedros aikštėje“ įteikta (antrąkart) J. Žemaitės premija.

 

 

Literatūra:

 

1. IGNATAVIČIUS, Eugenijus. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [rašytojo atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

 

2. IGNATAVIČIUS, Eugenijus. Apie gyvenimą ir kūrybinę bei visuomeninę veiklą. Iš Virtuali paroda „Eugenijus Ignatavičius. Akistata“ / parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą:

< http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/eugenijus-ignatavicius/eugenijus-ignatavi–ius>.

 

Didinti raides
Keisti ryškumą