Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

1
Yes
None
1
Ieškoti...
/silute/silutes-simtmecio-zmones/
or empty cart
Thumbnail
109 įrašai(-ų)«1 iš 5»
Abraitytė Jurgita Marija
Abraitytė Jurgita Marija Image

Redaktorė, vertėja iš islandų kalbos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.

 

Gimė 1975 m. sausio 10 d. Šilutėje.

 

1982–1993 m. J. M. Abraitytė mokėsi Žygaičių (Tauragės r.) vidurinėje mokykloje. 1993–1999 m. studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, įgijo bakalauro laipsnį. 1996 m. Šiaurės šalių ministrų taryba skyrė stipendiją vienam asmeniui iš Lietuvos – J. M. Abraitytei – studijuoti Islandijos universitete islandų filologiją užsieniečiams. Pradėjusi studijas nuo antrojo kurso, 1996–1998 m. ji baigė islandų filologiją ir apgynė bakalauro darbą iš vertimų srities. Studijuodama Islandijoje dirbo vertėja žodžiu Islandijos parlamente, Islandijos nacionaliniame teatre (su R. Tumino trupėmis). 2005–2007 m. Vilniaus universitete įgijo leidybos magistro laipsnį.

J. M. Abraitytė redaktore dirbo Lietuvos teisės universitete (dabar Mykolo Romerio universitetas), VĮ Registrų centre, vyriausiąja redaktore – UAB  „Justitia“. Nuo 1996 m. ji –  laisvai samdoma vertėja, dirba su vertimų biurais, verčia grožinę literatūrą (poeziją, prozą, pjeses) ir įvairaus pobūdžio dokumentus. Kaip vertėja dalyvavo ne viename „Poezijos pavasaryje“, „Poetiniame Druskininkų rudenyje“, „Šiaurės vasaroje“, kituose festivaliuose. 1996 m. dirbo vertėja žodžiu „Life“ festivalyje (buvo atvykusi R. Tumino trupė iš Islandijos su spektakliu „Don Žuanas”), vėliau – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. 2000–2001 m., su nedidele pertrauka, buvo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos katedros (dabar Skandinavistikos centras) lektorė, dėstė islandų kalbą ir literatūrą. Nuo 2004 m. – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, turi meno kūrėjo statusą.

J. M. Abraitytė iš islandų kalbos išvertė K. Ómarsdóttir pjesę „Pasakyk man viską“ (2000), islandų autorių eilėraščius, publikuojamus „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose, Einar Örn Gunnarsson romaną „Rojaus paukščio ašaros“ (2003), Sjón romaną „Tavo akys matė mane“ (2005), Auður Ava Ólafsdóttir pjesę „Adamo šeima“ (2014), vaikams skirtas knygas: Kristín Steinsdóttir „Angelas Vakarų rajone“ (2006), Andri Snær Magnason „Mėlynosios planetos istorija“ (2008), Brian Pilkington „Viskas apie trolius“ (2015) ir kt. 2003 m. iš islandų kalbos išvertė filmą „Jūra“ (rež. Baltasar Kormákur, 2002). Jis buvo rodomas 2003 m. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginyje. Iš lietuvių į islandų kalbą išvertė R. Šerelytės pjesę vaikams „Senelės sapnai“ (2000) ir S. Paltanavičiaus kūrinį „Velniukas ir vieversiukas“ (2010).

2004 m. J. M. Abraitytė laimėjo Islandijos rašytojų sąjungos skiriamą vertėjo stipendiją ir galimybę mėnesį stažuotis Islandijoje. 2015 m. Lietuvos kultūros taryba skyrė individualią valstybės stipendiją islandų poezijos knygai parengti ir išversti. Projektas vykdytas kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Islandijos rašytojų sąjunga.

 

 

Literatūra:

 

1. ABRAITYTĖ, Jurgita Marija. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [vertėjos atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

 

Acus Arūnas
Acus Arūnas Image

Socialinių mokslų daktaras, profesorius.

Gimė 1956 m. vasario 10 d. Kintų mstl., Šilutės r.

1974 m. Arūnas Acus baigė Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), 1978 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultetą (įgyta istorijos mokytojo specialybė), 1987 m. – Maskvos V. Lomonosovo universiteto aspirantūrą (įgytas filosofijos mokslų daktaro laipsnis, kuris 1993 metais nostrifikuotas į socialinių mokslų daktaro laipsnį).

Nuo 2014 m. – Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorius, 1991–2014m. – minėtos katedros docentas. 1985–1991 m. dirbo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto Visuomenės mokslų katedroje vyr. dėstytoju, 1978–1985 m. – minėtoje katedroje dėstytoju.

1989 m. išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Seimo nariu. A. Acus – pirmasis Klaipėdos miesto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos pirmininkas. Nuo 1994 m. – Lietuvos sociologų draugijos narys, nuo 1993 m. – VŠĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro“ tarybos pirmininkas, narys, nuo 2011 m. – Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas.

2009–2012 m. – Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos tyrimo projekto „Klaipėdos raida 1990–2010: nuo sovietinio industrinio uosto iki lietuviško multikultūrinio miesto“ tyrėjas. 2012–2014 m. – Lietuvos mokslo tarybos finansuoto mokslininkų grupių projekto „Erdvinė nusikalstamumo dinamikos analizė Klaipėdos mieste 1990–2010 m.“ tyrėjas.

A. Acus yra ne vienos mokslinės publikacijos autorius, mokomosios knygos „Socialinio elgesio nukrypimų sociologija“(2007), kolektyvinės monografijos „Klaipėdos diskursas 1990–2010: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija“ (2012) bendraautoris.

Literatūra:

1. ACUS, Arūnas. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [profesoriaus atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.

2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė, 2000, p. 41.

Aleksaitis Valdis
Aleksaitis Valdis Image

Aktorius, režisierius, televizijos laidų vedėjas, dainuojamosios poezijos puoselėtojas.

Gimė 1960 m. balandžio 5 d. Šilutėje.
Mirė 2010 m. birželio 17 d. Kaune.

Nuo 1981 m. – Kauno valstybinio lėlių teatro vedantysis trupės aktorius, režisierius. Nuo 1997 m. – LRT ir Katalikų televizijos studijos laidų vaikams „Nojus ir Kasparas“ bei „Kasparo istorijos“ kūrėjas ir vedėjas, LRT laidos „Talentų ringas“ vedėjas, filmų garsintojas.

Nuo 1981 m. iki mirties V. Aleksaitis dirbo Kauno lėlių teatre ir buvo vienas ryškiausių šio teatro aktorių. Sukūrė dešimtis įsimintinų vaidmenų, nuolat dalyvavo tarptautiniuose lėlių teatrų festivaliuose. Kauno lėlių teatre aktorius sėkmingai reiškėsi ir kaip režisierius („Tikros barono Miunhauzeno istorijos“, „Bulvinė pasaka“), renginių vedėjas, išradingas ir kūrybingas organizatorius.

1983 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Nuo 1996 m. lėlių teatro režisūrą studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) teatro, muzikos ir kino meno institute.

Beveik 30 metų atsidavęs pirmiausia aktoriaus-lėlininko pašaukimui, sukūręs 44 vaidmenis Kauno lėlių teatre, muzikalus, plastiškas, improvizaciniu lengvumu garsėjęs V. Aleksaitis buvo kviečiamas vaidinti ir Kauno kamerinio teatro, Kauno mažojo teatro spektakliuose. Aktorius buvo gerbiamas už profesinį maksimalizmą, profesinę etiką, inteligentišką, savikritišką laikyseną, taikumą, įgimtą eleganciją ir už neblėstantį optimizmą bei humoro jausmą.

Nuolat ieškodamas naujų kūrybinės saviraiškos kelių, išoriniu ir vidiniu žavesiu apdovanotas V. Aleksaitis sėkmingai išbandė savo jėgas vaikams ir ne vaikams skirtose televizijos laidose, buvo jų vedėjas. Muzikinius sugebėjimus tobulino akustinės muzikos grupėje „Upė“, kur mušamaisiais grojo kartu su profesionaliais muzikantais Dariumi Krapiku, Gediminu Storpirščiu, drauge su grupe dalyvavo dainuojamosios poezijos festivaliuose.

Net ir kovodamas su liga, aktorius vaidino įvairių režisierių sukurtuose spektakliuose: „Tigriukas Petrikas“, „Nykštukas Nosis“, „Atostogos pas dėdę Titą“, „Karalaitės bučinys“, „Žvaigždės vaikas“, „Vilkas ir ožiukai“, „Žalias žalias obuoliukas“, „Užburtos pilies paslaptis“.

Literatūra:

1. Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas / vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė. Kaunas: Neolitas, 2009, p. 368-369.

2. Valdis Aleksaitis (lėlių teatro aktorius, 1960-2010) [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. sausio 19 d.].

Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija
Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija Image

Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija

Socialinių, edukologijos mokslų daktarė, profesorė, andragogikos studijų programos kūrėja.

Gimė 1948 m. spalio 19 d. Stankaičių k., Šilutės r.

Rūta Marija Andriekienė-Čekaitė 1955–1959 m. mokėsi Stankaičių (Šilutės r.) pradinėje mokykloje, 1959–1963 m. – Vilkyčių (Šilutės r.) aštuonmetėje mokykloje, 1963–1966 m. – Priekulės vidurinėje mokykloje, 1966–1969 m. – Klaipėdos A. Venclovos pedagoginėje mokykloje. 1975––1980 m. studijavo Šiaulių pedagoginio instituto (dab. Šiaulių universitetas) Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultete, kur įgijo auklėtojo ir metodininko specialybę.  1984–1988 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Pedagogikos katedroje aspirantūroje, suteiktas daktaro laipsnis (socialiniai mokslai, edukologija).

Kraštietė yra viena iš Klaipėdos universiteto (KU) Tęstinių studijų instituto kūrėjų, šio instituto Andragogikos katedros profesorė, dėstytoja (2017).

R. M. Andriekienė-Čekaitė 1981–1984 m. buvo Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto praktikos vedėja, laborantė, 1982–1984 m. – dėstytoja, 1984–1988 m. –  VU Istorijos fakulteto Pedagogikos-psichologijos katedros doktorantė, 1988–1990 m. – Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto vyr. dėstytoja, nuo 1991 m. – KU Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedros docentė, 1993–1995 m. – KU Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centro direktorė, nuo 1995 m. – KU Kvalifikacijos kėlimo instituto (nuo 2003 m. – KU Tęstinių studijų institutas) direktorė, Pedagogikos fakulteto mokslinės tarybos narė, Darbo rinkos mokymo centro profesinio rengimo ekspertė, Respublikinės pedagogų atestacijos kvalifikacinės komisijos narė, Klaipėdos apskrities švietimo tarybos, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė, KU Tęstinių studijų instituto tarybos pirmininkė.

Mokslinių interesų sritis:  vaikų socialinis-kognityvinis patyrimas šeimoje bei ugdymo įstaigose, suaugusiųjų švietimo organizavimas ir planavimas, suaugusiųjų švietimo sistemos  analizė,  heterogeninių grupių valdymas ir jo strategijos, andragogikos technologijos, tęstinis profesinis mokymas, neformalios patirties ir įgūdžių vertinimas bei pripažinimas  ir kt.

Respublikiniuose ir užsienio mokslo leidiniuose yra publikuota per 50 R. M. Andriekienės-Čekaitės straipsnių vaikų socialinio-kognityvinio patyrimo šeimoje bei ugdymo įstaigose, vaikų savimonės, jų vystymosi ir ugdymo ypatumų, pedagogų profesinės kompetencijos ir kt. klausimais. Studijų knygų „Ankstyvosios vaikystės pedagogika“ (2001), „Europos šalių šiuolaikinio profesinio rengimo sistemos“ (2002), knygos „Andragoginiai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme“ (2006) bendraautorė.

Klaipėdos universiteto įkūrimo 10-mečio proga už universiteto kūrimą ir ugdymą, vaisingą pedagoginį darbą bei pasiekimus mokslo ir kūrybos srityje R. M. Andriekienė-Čekaitė apdovanota universiteto sidabro medaliu. Jai suteikta daugybė garbės ir pagyrimo raštų už įvairią veiklą, pasiekimus moksle ir darbe.

 

Literatūra:

 

1. Andriekienė-Čekaitė, Rūta Marija. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2007]. 1 p.

2. Kas yra kas Lietuvoje 2002. Kaunas: „Neolitas“, 2002, p. 40.

3. Kas yra kas Lietuvoje 2009. Kaunas: „Neolitas“, 2009, p. 376.

 

 

Ambrozaitis Juozas Darius Aronas
Ambrozaitis Juozas Darius Aronas Image

Mikrobiologas, mokslų daktaras.

Gimė 1937 m. rugpjūčio 5 d. Rusnėje, Šilutės r.

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1948 m. atvyko į Kanadą. 1964 m. Monrealio universitete (JAV) įgijo odontologo specialybę, 1966 m. – mikrobiologijos magistro laipsnį. Mikrobiologijos studijas gilino Viskonsino universitete Madisone (JAV). 1970 m. suteiktas mokslų daktaro laipsnis. Dirbo vaistų bendrovėse Niujorko, Naujojo Džersio, Mičigano valstijose (JAV). Atliko įvarių vaistų tinkamumo vartoti ir efektyvumo tyrimus. Skaitė paskaitas, specializavosi nereceptinių vaistų taikymo ir įregistravimo srityje. 1991 m. pradėjo anglų kalba leisti išeiviams iš Baltijos šalių laikraštį „American Baltic News“. Aktyviai siekė, kad JAV pripažintų Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Literatūra:

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. T. 1. / grupės vadovė Jonė Liandzbergienė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, p. 34-35.

Arlauskienė Irena
Arlauskienė Irena Image

Pedagogė, mokytoja ekspertė, knygų autorė.

Gimė 1942 m. spalio 1 d. Jurgaičių k., Šilutės r.

1949 –1953 m. Irena Arlauskienė mokėsi Inkaklių (Šilutės r.) pradinėje mokykloje, 1953–1960 m. – Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinėje mokykloje. 1960–1965 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kuriame įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1973 – 1977 m. – lietuvių literatūros dėstymo metodikos specialybės neakivaizdinė aspirantūra.

1964–1965 m. I. Arlauskienė atliko lietuvių kalbos mokytojos praktiką Bukaučiškių (Alytaus r.) aštuonmetėje mokykloje. 1965–1974 m. ji dirbo Šilutės aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1974–1979 m. – Šilutės 4-osios vidurinės mokyklos (dab. Šilutės Pamario pagrindinė mokykla) direktore, vėliau – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Nuo 1982 m. I. Arlauskienė dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija).

I. Arlauskienė yra paruošusi ne vieną pranešimą pedagogų seminarams, konferencijoms. Jos parengti mokiniai yra dalyvavę jaunųjų filologų konkursuose ir ne kartą tapę jų nugalėtojais. Visuomeninė veikla pasireiškė plečiant ir gausinant Šilutės pirmosios gimnazijos muziejaus eksponatų kolekciją, dalyvaujant H. Zudremano literatūrinės kraštotyros klube, vedant ekskursijas, puoselėjant Pamario krašto istoriją.

Pedagogė nuolatos rašo straipsnius literatūros mokymo metodikos klausimais periodinėje spaudoje ir specialiuose leidiniuose. Išleido keletą knygų: „Antai tebeeina“ (2005), „Jos čia nėra“ (2008), „Pirmyn per aplink“ (2015).

1989 m. I. Arlauskienei suteiktas nusipelniusios Lietuvos liaudies švietimo darbuotojos vardas, 1993 m. – mokytojo eksperto kategorija. Apdovanota Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu (1972), „Lietuvininkų vilties“ premija (2002).

 

Literatūra:

1. ARLAUSKIENĖ, Irena. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.

Astrauskienė Violeta
Astrauskienė Violeta Image

Seniūnijos darbuotoja, raštvedė, fotografė.

Gimė 1960 m. balandžio 12 d. Švėkšnoje, Šilutės r.

1978 m. Violeta Astrauskienė baigė Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinę mokyklą (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), 1979 m. su pagyrimu – Kauno 22-ąją technikos mokyklą ir įgijo braižytojo-konstruktoriaus specialybę. 2004 m.  Vilniaus visuomeninėje parapsichologijos akademijoje įgijo parapsichologo kvalifikaciją.

1980–1984 m. Švėkšnos vidurinėje mokykloje dėstė piešimą, istoriją, geografiją, vadovavo dailės būreliui, dirbo bendrabučio auklėtoja. 1984–1985 m. „Ašvos“ tarybiniame ūkyje V. Astrauskienė buvo vaikų lopšelio-darželio vedėja, o 1985–1987 m. vėl mokytojavo Švėkšnos vidurinėje mokykloje. V. Astrauskienė nuo 1987 m. ėjo Švėkšnos apylinkės vykdomojo komiteto sekretorės pareigas. Nuo 1990 m. – Švėkšnos apylinkės viršaičio pavaduotoja, 1995–2007 m. – Švėkšnos seniūnijos sekretorė-raštvedė, 2007–2009 m. – Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vyr. gydytojo sekretorė-referentė, nuo 2009 m. – Saugų (Šilutės r.) seniūnijos raštvedė.

V. Astrauskienė aktyviai dalyvauja švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ ir Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus veikloje. Ji fotografuoja ir kaupia archyvą visų svarbesnių Švėkšnoje ir Saugose vykstančių švenčių, įsimintinų įvykių, mokyklos renginių ir kt. Nuo 2007 m. nuolatos bendradarbiauja su Šilutės r. laikraščiu „Šilutės naujienos“, garsina Švėkšnoje ir Saugose vykstančius renginius ir įvykius.

Nuo 2005 m. V. Astrauskienė rengia fotografijos parodas, kurios buvo eksponuotos Švėkšnos muziejuje bei bažnyčioje, rajono bibliotekose, Šilutėje, Klaipėdoje ir Palangoje. Ji nuolatos rašo straipsnius, pranešimus, yra išleidusi keletą knygų.

V. Astrauskienė teigia, kad ji yra pilna kūrybinių idėjų, savęs nelygina su kitais, juk kiekvienas yra vienintelis ir nepakartojamas. Džiaugiasi, kad yra čia ir dabar… Reikšmingiausiu veiklos įvertinimu laiko tai, kad 2015 m. buvo pakviesta tapti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Saugų filialo globėja.

 

Literatūra:

1. Astrauskienė, Violeta. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė: Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 2 p.

Ašmanas Georgas Haris
Ašmanas Georgas Haris Image

(Georg Harry Aschmann)

Buvusios Šilutės Herderio gimnazijos moksleivis, knygos „Herderio mokykla Šilutėje“ autorius.

Gimė 1918 m. Šilutėje

Mirė 1997 m. liepos 23 d. Vokietijoje.

1928–1934 m. lankė Šilutės Herderio realinę gimnaziją (dabar Šilutės pirmoji gimnazija). Vėliau – Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas, Rusija) miestų valdymo mokyklą. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Vokietijoje. Pradėjo nuo žemiausios valdininko tarnybos, baigė Zalcgiterio miesto valdybos vyriausiuoju tarėju.

1985 m. parengė knygą-istorinę apybraižą „Die Herderschule zu Heydekrug“ („Herderio mokykla Šilutėje“). Ji sukurta remiantis savo ir amžininkų atsiminimais, spaudos ir archyvų duomenimis. 1990 m. knygą į lietuvių kalbą išvertė Romualda Dobranskienė (Šilutė). Spausdintame vertime pateikiama mokyklos kronika, iliustruota Helmuto Bergerio (Berger) sukauptomis archyvinėmis nuotraukomis.

G. H. Ašmanas parašė ir 5 tomų šeimos istoriją, parengė genealoginį medį. Viena jo šaka siejasi su Vydūno (Vilhelmas Storosta) gimine. Aprašytas ir jo žmonos Brunhildos Užpurvytės-Ašman dėdės Jono Užpurvio, prieškarinės Klaipėdos Vytauto gimnazijos dėstytojo, po karo – Kazachstano tremtinio, indėlis į lietuvių kalbos tyrinėjimus. J. Užpurvis parengė knygą „Trys kalbinės studijos“, kurioje aprašoma Saugų apylinkės tarmė, nagrinėjama upės ir miesto vokiško pavadinimo Memel kilmė, aptariama K. Donelaičio kūryba.

Literatūra:

1. ALEKSĖJŪNIENĖ, Aldona. Giminės istorija aprašyta penkiuose tomuose. Lietuvos rytas, 1996, rugsėjo 6.

2. KAUNAS, Domas. Dviejų tėviškių žmonės. Skalvos keleivis, 1992, kovo 26, p. 5.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 7, 49, 446-447.

Bajoratas Archibaldas
Bajoratas Archibaldas Image

Archibaldas Bajoratas (Archibald Bajorat)

Dailininkas, pedagogas, antroposofas, meno terapijos idėjų skleidėjas ir propaguotojas

Gimė 1923 m. kovo 15 d. Klaipėdoje.
Mirė 2009 m. gruodžio 15 d. Oberursel (Taunus) mieste, Vokietijoje.

1928–1942 m. gyveno Šilutėje. 1929–1932 m. mokėsi pradinėje mokykloje, 1933–1942 m. mokslus tęsė Herderio gimnazijoje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija). 1942 m. buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. 1946 m. grįžo iš amerikiečių karo belaisvių stovyklos ir apsigyveno Vakarų Vokietijoje.

1948–1953 m. Braunšveige studijavo tapybą ir grafiką. Kelerius metus dirbo pramoninėje grafikos srityje. Nuo 1959 m. tapo laisvai kuriančiu menininku. 1960–1966 m. dėstė spalvotyrą Mainco meno mokykloje (docentas). Nuo 1964 m. priklausė meno grupei „Illustration 63“.

Nuo 1968 m. kūrė darbus suomių tautos epo „Kalevala“ tema. Didelį ciklą grafikos ir tapybos kūrinių eksponavo Suomijoje, Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje. 1968–2011 m. „Kalevalos“ tema surengė daugiau kaip 100 parodų ir parašė keletą menotyros darbų. 1982 m už suomių tautos kultūros skleidimą A. Bajoraičiui suteiktas suomių „Kalevalos“ draugijos garbės nario vardas.

1973 m., susidomėjęs antroposofine filosofija ir pagal ją sukurta Valdorfo pedagogika, tapo aktyviu jos propaguotoju ir skleidėju. 1973–2008 m. vedė meno terapijos užsiėmimus Oberurselio Rafaelio terapijos centre. 1985–1991  m. dirbo Margaritos Hauškos (Margarethe Hauschka) mokyklos meno terapijos dėstytoju.

1989 m. Lietuvoje, Klaipėdos paveikslų galerijoje, surengė tapybos darbų parodą suomių epo „Kalevala“ tema. 1991 m. surengė parodas Vilniuje ir Šilutėje. Tais pačiais metais dalyvavo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusiame tarptautinio ekslibrisų konkurso-parodos „Šilutei – 480“ atidaryme. Nuo 1991 m. iliustravo estų epą „Kalevipoeg“.

Nuo 1993 m. lankėsi Skandinavijoje, Afrikoje, Indijoje, Australijoje, rengė seminarus Vilniuje ir Šilutėje Valdorfo pedagogikos tema. Įspūdžius iš kelionių po Lietuvą aprašė savo iliustruotose knygose: „Baltisches Allegro“ (1990), „Nida–Nidden–Neringa“ (1995), sukūrė ekslibrisų, savaip interpretuotų Kuršių nerijos vaizdų, iliustravo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann), Rudolfo Naujoko, Agnes Miegel raštus.

1996 m. dalyvavo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos ir jos partnerių surengtame tarptautiniame meninių atvirukų konkurse „Šilutė“ ir tapo šio konkurso laureatu.     2000 m. A. Bajorato iniciatyva Šilutėje įkurta Valdorfo pedagogikos draugija. Rėmė Lietuvos pedagogus, dirbančius pagal šią sistemą, taikančius meno terapijos principus.

2001 m. apdovanotas Suomijos Respublikos Baltosios rožės ordino riterio kryžiumi už suomių epo „Kalevala“ iliustracijas ir Suomijos kultūros garsinimą Europoje bei visame pasaulyje.

Literatūra:

1. Archibaldas Bajorat (1923 03 15 – 2009 12 15). Šilokarčema, 2010, sausio 5, nr. 1, p. 3.

2. Berlyne pagerbtas garsus klaipėdiškis Archibaldas Bajoratas. Klaipėda, 2001, vasario 24, p. 19.

3. TATORIS, Jonas; LABUTYTĖ, Eva. Bajorat Archibald. Iš Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 1. / Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 114-115.

Balčiauskas Julius
Balčiauskas Julius Image

Agronomas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto istorijos saugotojas.

Gimė 1918 m. vasario 11 d. Girininkų kaime, Šilutės r. Mirė 2008 m. Šilutėje.

1934–935 m. Julius Balčiauskas mokėsi Tauragės žemės ūkio mokykloje, vėliau – Fredos sodininkystės mokykloje (Kauno r.). Prieš 2-ąjį pasaulinį karą dirbo Klaipėdos krašto Šilutės Lietūkyje (iki jo likvidavimo 1939 m., kai naciai užėmė kraštą). Dainavo šaulių „Santaros“ chore, pažinojo Vydūną ir Martyną Jankų.

1944 m. lapkritį, sovietinių okupantų suimtas, J. Balčiauskas su tėvais išvežtas į Kulebak lagerį Gorkio srityje (Rusija). Grįžęs gyveno Šilutėje, dirbo lentpjūvėje, augino dekoratyvinius augalus.

Atgimimo metais J. Balčiauskas pasišventė įamžinti Mažosios Lietuvos veikėjų atminimą. Jo išaugintais retais augalais apsodintos Bitėnų kapinaitės, papuošti Vydūno, Martyno Jankaus, Hugo Šojaus kapai. Jis kartu su bendraminčiais Marija ir Martynu Purvinais Bitėnuose kūrė Mažosios Lietuvos panteoną.

J. Balčiauskas buvo Lietuvos sodininkystės draugijos narys, nuolat skiepijo medelius ir dalijo kaimynams bei visiems, kas tik norėjo. Jo skiepytais medeliais buvo apsodinta įmonės „Šilutės baldai“ teritorija, papuoštas H. Šojaus kapas, prie Savivaldybės stovintis paminklas, skirtas Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos ir Šilutės deklaracijai.

Šis visuomenės veikėjas įsteigė Istorinių įvykių ir asmenybių įamžinimo komitetą Šilutėje, organizavo paminklo Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos  ir Šilutės deklaracijai statybą. 1997 m. apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija už veiklą Mažosios Lietuvos labui.

 

Literatūra:

1. Mažosios Lietuvos Enciklopedija. Balčiauskas Julius. Vilnius, 2000, p. 116.

 

2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Balčiauskas Julius. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 62.

Balčytis Bronislovas
Balčytis Bronislovas Image

Matematikas, pedagogas.

Gimė 1926 m. vasario 14 d. Pauparių k., Šilutės r.

Bronislovas Balčytis 1944 m. baigė Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) progimnazijos 6 klases, 1946 m. – Švėkšnos (Šilutės r.) gimnaziją. 1946 m. įstojo į Vilniaus universitetą, bet po dviejų mėnesių buvo pašalintas dėl socialinės kilmės (tėvai buvo pasiturintys ūkininkai). 1948 m. sėkmingai baigė Klaipėdos mokytojų institutą, 1954 m. – Vilniaus pedagoginį institutą. 1996 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato laipsnį, o 1994 m. – habilituoto daktaro mokslinį laipsnį.

1945 m. kelis mėnesius B. Balčytis dirbo Šilutės mašinų, traktorių stoties vyr. buhalteriu, o nuo 1947 m. iki 1949 m. – Klaipėdos mokytojų seminarijos (vėliau Klaipėdos pedagoginė mokykla) vyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – tos pačios mokyklos matematikos dėstytoju. 1958–1960 m. gyvenimo vingiai jį nunešė į Šiaulių pedagoginį institutą, kuriame dirbo matematikos vyr. dėstytoju. 1960–1973 m. B. Balčytis buvo šio instituto Matematikos katedros vedėjas bei docentas, 1973–1978 m. – Pradinio mokymo katedros docentas, 1979–1992 m. – šios katedros profesorius. 1992–1998 m. B. Balčytis ėjo Šiaulių universiteto Matematikos mokymo katedros vedėjo pareigas, o nuo 1998 iki 1999 m. buvo minėtos katedros profesorius.

B. Balčytis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1969 m. rengė matematikos programų projektus Lietuvos mokykloms, skaitė paskaitas matematikos mokymo tobulinimo klausimais, aktyviai dalyvavo Lietuvos matematikų draugijos veikloje. Recenzavo 10 mokslo daktarų disertacijų, mokslinius straipsnius, didaktinius leidinius. Parengė daug matematikos vadovėlių I–IV klasėms, kurie buvo verčiami į lenkų ir rusų kalbas.

Gyvenimas nebuvo lengvas: grėsė tremtis į Sibirą, bet pasikeitus politinei situacijai to pavyko išvengti. B. Balčyčiui dėl socialinės padėties (tėvai buvo žemvaldžiai) teko sunkus kelias mokslo žinių link, tačiau gyvenimas užgrūdino bei leido nepaslysti, siekti užsibrėžto tikslo.

 

Literatūra:

1. Balčytis, Bronislovas. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 4 p.

Balčytis Eduardas Juozas
Balčytis Eduardas Juozas Image

Muzikologas, pedagogas, dėstytojas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

 

Gimė 1937 m. rugpjūčio 29 d. Pauparių k., Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.

 

Eduardas Juozas Balčytis mokėsi Grygališkėse, Švėkšnoje, Vanagiuose (Šilutės r.), vienerius metus – Šilutės pradinėje mokykloje. 1952 m. baigė Švėkšnos septynmetę mokyklą, 1954 m. – Švėkšnos vidurinės mokyklos 9 klases. 1954–1958 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, įgijo valtornos ir pučiamųjų orkestro vadovo specialybę. 1958–1962 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir įgijo muzikos mokytojo specialybę. 1964–1967 m. mokėsi Maskvos meninio auklėjimo institute, čia 1968 m. apgynė kandidatinę disertaciją ir tapo pedagogikos mokslų kandidatu (dabar mokslų daktaru).

Nuo 1962 m. dirbo Šiaulių universitete dėstytoju, nuo 1971 m. – docentu. 1971–2000 m. su pertraukomis buvo Šiaulių universiteto Muzikos katedros vedėjas.  Nuo 2001 m. – profesorius, nuo 2012 m. – profesorius emeritas. Kurį laiko dirbo Klaipėdos universitete ir Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo pat darbo pradžios Šiaulių universitete buvo įtrauktas į įvairias Universiteto, Šiaulių miesto, Švietimo, Kultūros ministerijų meno, mokslo žiuri komisijas, visuomeninių ir mokslo žurnalų kolegijas, disertacijų gynimo komitetus.

E. J. Balčytis – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos garbės narys, penkerius metus buvo pirmosios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys (deputatas). Muzikologo iniciatyva ir pagal jo parengtą mokymo planą 1971 m. Šiauliuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje ir plačiai pagarsėjusi bendrojo lavinimo vidurinė mokykla su sustiprintu muzikos mokymu (dabar ,,Juventus“ progimnazija).

E. J. Balčytis sukūrė savitą muzikinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje sistemą, už kurią jam suteiktas habilituoto mokslų daktaro vardas. Ši sistema pradėta diegti Lietuvos mokyklose nuo 1972 m. ir sąlyginai tebeveikia iki šiol. Per tą laiką vienas ir su bendraautoriais išleido (įskaitant įvairius perdirbimus ir variantus) daugiau kaip 30 muzikos vadovėlių mokyklai, 10 metodinių knygų, monografijų ir kitokių mokymo priemonių mokytojams, kelis muzikos mokymo programų variantus, apie 10 plokštelių komplektų bei CD fono chrestomatijų mokyklai, parengė apie porą šimtų mokslinių, metodinių, probleminių straipsnių, apybraižų, recenzijų ir kt.

1986 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija. 1988 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas. Profesorius yra gavęs premijų už publikacijas laikraščiuose ir žurnaluose, keletą Šiaulių universiteto, Šiaulių miesto, LR Švietimo, Kultūros ministerijų garbės, padėkos raštų, ženklų ir kitokių apdovanojimų.

 

Literatūra:

 

1. BALČYTIS, Eduardas Juozas. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [muzikologo atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 2 p.

 

2. Eduardas Juozas Balčytis. Iš Lietuvos kompozitorių sąjunga [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lks.lt/index.php?page=eduardas-juozas-balcytis>.

Banys Kazimieras
Banys Kazimieras Image

Lietuvos laisvės kovų dalyvis, kraštotyrininkas, agrarinių mokslų daktaras.

Gimė 1927 m. spalio 2 d. Pagausančio k. Jurbarko r.

Mirė 2015 m. kovo 15 d., palaidotas Rusnėje, Šilutės r.

1949 m. baigė Veliuonos gimnaziją. Iki 1952 m. mokytojavo Kymantų (Raseinių r.) pradinėje mokykloje. 1952 m. buvo areštuotas už antisovietinę veiklą, nes 1945–1949 m. buvo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų rėmėjas, o 1950–1952 m. – ryšininku tarp pogrindinės studentų organizacijos „Vieningoji Darbo Sąjunga“ ir Vakarų Lietuvos partizanų vadovybės. 1952 m. suimtas ir nuteistas 25 m. kalėti.

Šešerius metus kalėjo Intos lageriuose. 1958 m. grįžo į Lietuvą. 1959–1961 m. dirbo „Nemuno“ valstybiniame žirgyne (Pagėgių sav.) apskaitininku, 1961–1990 m. – Rusnės (Šilutės r.) žuvininkystės ūkyje agronomu pievininku, vėliau – vyr. ekonomistu.

1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo agronomo specialybę. 1974 m. Estijos mokslų akademijoje apsigynė disertaciją „Žolynų pasirinkimas ir jų naudojimo Nemuno žemupio lakose tyrimai“. 1976 m. jam suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis, o po nostrifikacijos –agrarinių mokslų daktaro laipsnis (1993). K. Banys paskelbė straipsnių užliejamų pievų naudojimo klausimais.

Nuo 1988 m. jis – Lietuvos Sąjūdžio Šilutės skyriaus tarybos narys ir Rusnės grupės vadovas, 1989–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko pavaduotojas, 1995–2002 m. – Rusnės gamtos fondo valdybos pirmininkas.

1997 m. su šeima įsteigė Rusnės etnografinę sodybą-muziejų. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas su daržine ir malkine. Senieji pastatai restauruoti, atkuriant jų būdingą išvaizdą. Banių šeimos surinkti ir sutvarkyti eksponatai atspindi XIX–XX a. vietinių lietuvininkų buitį.

2008 m. išleido atsiminimų knygą „Po Rusnės dangum“. Jis – leidinio „Rusnės sala: jos gamta ir žmonės“ (1999) redakcinės kolegijos pirmininkas.

1998 m. K. Baniui suteiktas Laisvės Kovų dalyvio vardas. 1999 m. apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija už etnokultūrinę veiklą. 2007 m. jis – Kultūros ministerijos premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą laureatas. 2008 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Literatūra:

1. BANYS, Kazimieras. Po Rusnės dangum. Klaipėda: Libra Memelensis, 2008, p. 5.

2. KALTENIS, Vytautas. Banys Kazimieras. Iš Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 1. / Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 137.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 67.

Bartkus Leonas
Bartkus Leonas Image

Agronomas, ilgametis Inkaklių etnografinio ansamblio „Dainoriai“ vadovas, kultūros darbuotojas.

 

Gimė 1929 m. liepos 7 d. Vaištarų k., Paukštakių sen., Plungės r.

Mirė 2012 m. gruodžio 21 d., palaidotas Švėkšnos kapinėse, Šilutės r.

 

Leonas Bartkus mokėsi Telšių amatų mokykloje, Pajūrio (Šilalės r.) žemės ūkio technikumo agronomų neakivaizdiniame skyriuje (13 laida). 1984 m. lankė Respublikinį kultūros darbuotojų tobulinimosi institutą (choreografijos specialybė).

1956–1965 m. dirbo Šilutės rajono kolūkio „Laukstėnai“ pirmininku. 1969 m. Šilutės rajono Kultūros skyriaus priimtas į Inkaklių (Šilutės r.) kultūros namų direktoriaus pareigas. 2000 m. pripažintas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijos asmeniu.

L. Bartkus turėjo muzikinių gabumų, grojo armonika ir lūpine armonikėle, kūrė spektaklius, rašė agitbrigados scenarijus. 1979–2000 m. vadovavo Inkaklių etnografiniam ansambliui „Dainoriai“. 1981 m. ansamblis Vilniuje vykusiame respublikiniame etnografinių ansamblių konkurse „Ant marių krantelio“ laimėjo 1-ąją vietą. 1984 m. apie „Dainorių“ ansamblį režisierius Henrikas Šablevičius sukūrė filmą „Dainoriai“. 1988 m. filmas buvo rodomas tarptautiniame kino festivalyje Vakarų Berlyne. Ansamblis dalyvavo Vilniuje vykusiame muzikinio folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ (1984), Rumšiškėse (1987) ir Rygoje (Latvijoje, 1988) organizuotame tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“, įvairiose Šilutės rajono šventėse. 1990 m. tautinėje Lietuvos dainų šventėje buvo suteikta garbė dainuoti „Dainoriams“, o L. Bartkus nešė šios šventės vėliavą.

1972 m. už aktyvią visuomeninę veiklą L. Bartkus apdovanotas Lietuvos TSR kultūros ministerijos garbės raštu, 1984 m. – „Darbo veterano“ medaliu. 1984 m. už nuopelnus propaguojant liaudies meną tarp gyventojų bei aktyvią visuomeninę veiklą įrašytas į Šilutės rajono Kultūros skyriaus garbės knygą. 1985 m. Šilutės rajono Kultūros skyrius jam įteikė padėką už gerą darbą ruošiant ir vedant rajoninę Dainų šventę. 1985 m. už ilgametį ir gerą darbą L. Bartkus apdovanotas LTSR kultūros žymūno ženklu. 1986 m. Šilutės rajono Kultūros skyrius įteikė jam padėkos raštą už gerą darbą organizuojant Šilutės rajono kultūros dienas A. Sniečkaus politechnikos institute.

 

 

Literatūra:

 

1. VOLKOVA, Danguolė. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [anketoje pateikiami duomenys apie Leoną Bartkų ir jo veiklą]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 3 p.

Bartušienė Bronislova
Bartušienė Bronislova Image

Dėstytoja, trenerė, kineziterapeutė, baidarių ir kanojų irklavimo sporto meistrė.

Gimė 1943 m. vasario 5 d. Papurviuose, Kėdainių r.

1965 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Dirbo Šiaulių miesto sporto komitete instruktore bei specializuotoje baidarių ir kanojų irklavimo sporto mokykloje direktore. 1976 m. Bronislava Bartušienė persikėlė gyventi į Šilutę. Čia su kitomis kolegomis įkūrė baidarių-kanojų irklavimo sekciją. Dirbo Šilutės SSD „Nemuno“ sporto mokyklos bei Klaipėdos KVJSM Šilutės filiale trenere. Ji buvo Šilutės 1-osios vidurinės mokyklos (dab. Šilutės pirmoji gimnazija) mokytoja. Dirbo Šilutės sporto mokykloje direktore, mokyklos trenere. Papildomai dirbo Šilutės vaikų tuberkuliozinėje sanatorijoje „Eglutė“ kineziterapeute.

B. Bartušienė paruošė daug aukštos klasės sportininkų. Ji yra 1981–1984 m. olimpinio ciklo konkurso tarp Lietuvos trenerių nugalėtoja. 1987 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios trenerės vardas, apdovanota II laipsnio medaliu „Už aukštus sportinius pasiekimus“, kaip Snieguolės Narevičiūtės-Šeršen, pasaulio čempionato prizininkės, trenerei.

1997 m. B. Bartušienė dalyvavo Lietuvos veteranų žaidynėse, kur iškovojo 2 aukso medalius. 1998 m. paruošė 6 Lietuvos jaunių žaidynių prizininkus. 1999 m. Lietuvos jaunimo žaidynėse jos ugdytiniai iškovojo 4 sidabro ir 6 bronzos medalius. B. Bartušienei Lietuvos baidarių bei kanojų irklavimo federacija, Šilutės rajono savivaldybė skyrė padėkas už darbą ir pasiektus rezultatus.

 

Literatūra:

1. BARTUŠIENĖ, Bronislava. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 3 p.

 

2. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 69.

Balbierius Alis
Balbierius Alis Image

Gamtininkas, fotografas, rašytojas.

Gimė 1954 m. spalio 1 d. Šlepšių kaime (Biržų r.).

1973 m. Alis Balbierius baigė vidurinę mokyklą Biržuose. Studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Lietuvos edukologijos universitetas).

1978–1981 m. dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Ventės rage (Kintų sen., Šilutės r.), Valstybiniame gamtos apsaugos komitete.

1982–1992 m. A. Balbierius buvo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ korespondentas, skyriaus „Viltis“ redaktorius, 1992–1993 m. – savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus redaktorius, 1993–1996 m. – laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“ korespondentas ir redaktorius. Nuo 1990 m. A. Balbierius yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Fotografas surengė per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Kraštietis priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos ornitologų draugijai, yra Gamtos fotografijos fondo pirmininkas. A. Balbierius spaudoje yra paskelbęs nemažai straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Aktyviai dalyvauja Lietuvos žaliųjų judėjime. Poezija skelbta almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, poezijos rinktinėse.

Gyvena ir kuria Biržuose. Domisi Tolimųjų Rytų kultūra, dažnai keliauja po Indiją.

 

Literatūra:

1. Balbierius Alis. Apklausos anketa : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka 2017]. 4 p.

2. Balbierius Alis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2017 m. liepos 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/lt/veikla/49-rasytojai/esami-nariai/b/49-balbierius-alis>.

Balsys Petras
Balsys Petras Image

Balsys Petras

Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius.

Gimė 1949 m. liepos 31 d. Žiogų k., Šilutės r.

Petras Balsys 1970 m. baigė Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinę mokyklą (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija). Mokėsi Klaipėdos vaikų dailės mokyklos suaugusiųjų klasėje.

Drožinėja nuo 1975 m. Kūryboje vyrauja trys pagrindinės siužetinės grupės: pagonybė, krikščionybė ir pamario bei jūriniai motyvai. Baltiškoji mitologija, padavimai ir legendos, sakralinė dailė ir ją supanti aplinka diktuoja siužetus skulptūroms ar ištisiems jų ciklams. Jo dirbiniai – suvenyrai, bareljefai, horeljefai, kaukės, skulptūros, stogastulpiai. Dažniausiai kuria didesnio parametro apvaliąją, monumentaliąją, kamerinę skulptūrą. Savitumu išsiskiria jo kryždirbystės sričiai priskiriami kūriniai – kryžiai, stogastulpiai, stelos.

Medžio drožybos mokėsi ir iš senųjų liaudies meistrų darbų, ir iš katalikų bažnyčias puošiančių profesionalių dailininkų sukurtų skulptūrų.

Stambesni medžio drožėjo sukurti darbai: stogastulpis „Gimtoji kalba“ (Marijampolė, 1990 m.), stogastulpis „Kunigaikštis“ (Marijampolė, 1990 m.), stogastulpis „Knygnešys“ (Marijampolė, 1990 m.), skulptūra „Išbėgo, išbėgo iš Rusnės kaimo du jauni žvejytėliai“ ( Birštonas, 1998 m.), skulptūra „Gargždiškis“ (Gargždai, 1999 m.), bareljefas „Jėzus Nazarietis“ (2003 m.), skulptūra „Krivis“ (Vilkų Kampas, Šilutės r., 2005 m.), skulptūra „Perkūnas“ (Vilkų Kampas, 2005 m.).

Tautodailininko kūrinių įsigijo Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

P. Balsys yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys. Nuo 2005 m. – Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. Skulptorių kūrybinių seminarų dalyvis. Jis yra surengęs daug personalinių parodų, aktyviai dalyvauja kolektyvinėse tautodailės parodose.

Gyvena ir kuria Gargžduose.

 

Literatūra:

 

1. Balsys, Petras. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2004]. 2 p.

2. Žemaitytė, Jurga. Petras Balsys – kūrėjas nuo Dievo. Žemaičių žemė, 2015, nr. 4, p. 51.

3. Petras Balsys. [Žiūrėta 2017 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą  https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Balsys

 

 

 

Bendikaitė Eglė
Bendikaitė Eglė Image

Istorikė, lektorė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja.

 

Gimė 1976 m. rugsėjo 8 d. Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r.

 

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete 1998 m. įgijo istorijos mokslų bakalauro laipsnį, 2000 m. – istorijos mokslų magistro laipsnį. 2000–2004 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos istorijos institute. 2004 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.

2000–2001 m. dėstė Klaipėdos universitete ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 2001–2002 m. buvo Genocido aukų gelbėjimo tyrimų centro Kaune vadovė. Nuo 2001 m. dirba Vilniaus jidiš instituto lektore ir Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotoja. Stažavosi Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos ir Izraelio mokslo institucijose. 2012–2013 m. vykdė mokslinius tyrimus Leipcigo universiteto Pasaulio ir Europos studijų institute, remiant Fritz Tyssen fondui (Vokietija).

2006 m. E. Bendikaitė parengė ir išleido monografiją „Sionistinis sąjūdis Lietuvoje“, sudarė leidinius „Holokausto istorijos tyrimai ir tautų kolektyvinė atmintis Baltijos regione (su K. Fuchs, 2002), „The Life, Times and Work of Jokūbas Robinzonas – Jacob Robinson“ (su D. R. Haupt, 2015). Ji paskelbė apie 30 straipsnių, kurie buvo publikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje anglų, vokiečių bei rusų kalbomis. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys – XX a. I pus. Lietuvos žydų istorija, žydų nacionalizmo, migracijos, politinių ir kultūrinių organizacijų problemos ir raida.

E. Bendikaitė – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinių ekspertų suvažiavimų narė, Lietuvos žydų bendruomenės lektoriumo ir A.P.P.L.E. (Amerikos profesionalai į talką Lietuvos mokyklai) organizacijos vasaros kursų Lietuvos mokytojams lektorė, VšĮ Litvakų kapinių katalogo „Maceva“ patariamosios tarybos narė. Ji – Lietuvos socialinio pilietinio ugdymo projekto „Drąsinkime ateitį“ garbės galerijos nominantė.

 

Literatūra:

 

1. BENDIKAITĖ, Eglė. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 2 p.

 

2. Eglė Bendikaitė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja. Iš Lietuvos istorijos institutas  [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.istorija.lt/struktura/mokslo-skyriai/xx-amziaus-istorijos-skyrius/egle-bendikaite/>.

Bernotas Romas
Bernotas Romas Image

Mokytojas, treneris, kūno kultūros dėstytojas.

Gimė 1941 m. gegužės 25 d. Tauragėje.

Romas Bernotas 1968 m. baigė Vilniaus pedagoginę mokyklą, 1973 m. – Šiaulių pedagoginį institutą (dab. Šiaulių universitetas), 1975 m. – Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dab. Lietuvos sporto universitetas).

1968–1970 m. R. Bernotas dirbo pradinių klasių mokytoju Vilniaus miesto trečiojoje aštuonmetėje mokykloje, 1971–1975 m. – pradinių klasių bei kūno kultūros mokytoju Vilniaus miesto 27-ojoje  vidurinėje mokykloje, 1976–1978 m. – Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoju ir sporto klubo „Šviesa“ vadovu, 1979–1988 m. – Vilniaus miesto lengvosios atletikos specializuotoje olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokykloje treneriu-pedagogu. 1989–1991 m. R. Bernotas  įkūrė ir vadovavo Lietuvos ištvermingųjų sporto sąjūdžiui „Ąžuolai“ ir „Liepos“. 1992–2012 m. jis buvo įkūrėjas bei vadovas Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos.

R. Bernotas – aktyvus visuomenės veikėjas. Jis yra Lietuvos žemaičių draugijos Vilniaus skyriaus valdybos, Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos bei Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys. Rengia susitikimus su Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais, organizuoja sportinių laimėjimų parodas.

1998 m. R. Bernotas apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, o 2001 m. – sidabro medaliu.  Jo sportinė veikla įvertinta daugelio tarptautinių bėgimo varžybų nugalėtojo prizais bei medaliais, garbės raštais ir daugybe padėkų.

Treneris ne tik aktyviai sportavo, bet ir kūrė eiles. Išleido ne vieną knygą: „Jaunystės brydė“ (2006), „Kur tu, mano deive“ (2008) „Tau, Tėvyne, mano daina“ (2013), „Padovanok dainoj man Lietuvą“ (2014); „Veidų šiluma“ (2014), „Čia mūsų namai“ (2016), „Ekspromtai draugams“ (2016).

R. Bernotas, nors ir gimė Tauragėje, savo gimtine norėtų vadinti Šilutę. Juk liaudyje sakoma, kad ne ta yra motina, kuri pagimdė, bet ta, kuri užaugino. O jį užaugino Šilutė. Čia jis pasiekė pirmąją savo pergalę, pirmąjį rekordą, parašė pirmąjį eilėraštį, patyrė pirmąjį meilės jausmą, čia buvo visų pradžių pradžia.

 

Literatūra:

1. Bernotas, Romas. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 2 p.

Brazaitė-Čiutienė Liucija
Brazaitė-Čiutienė Liucija Image

Brazaitė-Čiutienė Liucija

Dailininkė odininkė, grafikė.

Gimė 1953 m. gruodžio 28 d. Gedikų k., Šilutės r.

Liucija Brazaitė-Čiutienė mokėsi Pempiškių (Šilutės r.) aštuonmetėje mokykloje. Pagėgių mokykloje-internate baigė 9–11 klases. 1973–1977 m. studijavo meninį metalo apdirbimą  (juvelyrika) Telšių taikomosios dailės technikume, 1982–1987 m. – taikomąją dailę (odininkystė) Estijos valstybiniame institute. 2003–2004 m. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo mokytojo profesinę kvalifikaciją.

Menininkė 2007 m. dirbo Šiaulių profesinio rengimo centro Technologijų skyriuje vyr. profesijos mokytoja, Šiaulių universiteto Menų fakultete asistente.

L. Brazaitė-Čiutienė yra nupiešusi grafikos piešinių, surengusi parodų. Odininkė yra sukūrusi odines svečių knygas: Šiaulių miesto Garbės piliečių knygą, Stasio Šalkauskio premijos laureatų knygą. Kraštietė Šilutės Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai sukūrė ir padovanojo originalią odinę knygą, skirtą knygų dovanojimo akcijai „Penkių šimtmečių kolekcija“, paskelbtai Šilutės miesto 500 metų jubiliejaus proga. Dailininkė sukūrė Lietuvos karalienės Mortos premijos regalijas bei Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriaus atributiką.

L. Brazaitė-Čiutienė nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Vadovauja Šiauliuose veikiančiam odininkų amatų mokymo klubui „Odos dizainas“ (2016). Paskelbta Šiaulių miesto 2002 m. dailininke. 2005 m. jai  pripažintas meno kūrėjo statusas.

Menininkė 2006 m. apdovanota Lietuvos kultūros fondo diplomu už Lietuvos karalienės Mortos atminimo puoselėjimą ir jaunųjų talentų ugdymą, aktorės Potencijos Pinkauskaitės vardo premijos diplomu.

 

Literatūra:

1. Brazaitė-Čiutienė, Liucija. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2007]. 2 p.

2. Šiaulių parkinsono draugijos kūrybiniai darbai Lieporių bibliotekoje. 2016 m. birželio 5 d. [Žiūrėta 2017 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą http://www.parkinsonas.org/siauliu-parkinsono-draugijos-kurybiniai-darbai-lieporiu-bibliotekoje/

3. Užpelkienė, Dalia. Šilutės biblioteka renka penkių šimtmečių kolekciją. 2010 m. gegužės 18 d.:

[Žiūrėta 2017 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą https://www.silutesetazinios.lt/3818/silutes-biblioteka-renka-penkiu-simtmeciu-kolekcija/

 

 

 

Budraitis Marijus
Budraitis Marijus Image

Žurnalistas, renginių vedėjas, dainų tekstų autorius.

Gimė 1971 m. rugpjūčio 20 d. Šilutėje.

1989 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus universitete, bet studijų nebaigė. Porą metų, nuo 2005 m., dirbo LNK televizijoje laidos „Gera žinia“ vedėju. Ketverius metus buvo LTV laidos „Krepšinio pasaulyje“ žurnalistas, trejus metus – TV 5 (dabartinė „Lietuvos ryto TV“) NKL ir LSKL krepšinio komentatorius, vienerius metus – LTV televizijos krepšinio komentatorius. Dvejus metus dirbo Klaipėdos radijo stotyje „Bumsas“, taip pat Tauragės radijuje. M. Budraitis jau 25-erius metus dirba Šilutės televizijoje žurnalistu, laidų vedėju bei įvairių renginių prodiuseriu. Jis ne tik vedėjas, komentatorius, bet ir šou grupės „Disproporcija“ įkūrėjas bei vokalistas, kompaktinių diskų „O aš būsiu ryklys“, „Žuvėdra rasoje“ ir „Vėjų dainos“ autorius. M. Budraičio kūrybinis palikimas – solidus: daugiau kaip 600 dainų, sukurtų žinomiems Lietuvos atlikėjams. Pirmuosius tekstus jis parašė S. Donskovui. Vėliau tekstų parašė grupėms „Vairas“, „Jonis“, A. Butnoriui, G. Paškevičiui, V. Pavilionienei, Ž. Žvaguliui, I. Starošaitei, O. Vyšniauskui, K. Jablonskiui, Giulijai, Birutei ir Andželikai Petrikytėms, grupėms „Tabasco“, „Dreams“, „Patruliai“ ir kt. Daugelis šilutiškių tikriausiai net ne visada žino, kad dainas, kurias girdi per radiją ar televiziją, parašė jų kraštietis M. Budraitis.

Jis aktyvus visuomenės veikėjas. Septynerius metus veda tarptautinės Kuršių marių regatos renginį, šešerius metus – tarptautinio muzikos festivalio „Visagino kantri“ (Visaginas), „Baltas kelias“ (Šiauliai), „Saulėgrąža“ (Kaunas) renginių vedėjas. Jau tris kartus M. Budraičiui teko būti SEB BBL krepšinio žvaigždžių dienos Kaune, Šiauliuose bei Vilniuje vedėju. Jis vedė pasaulio lietuvių žaidynes Šiauliuose, krašto oro balionų čempionatą, Klaipėdos jūros šventę, Šiaulių, Kėdainių, Radviliškio, Šilalės, Tauragės, Žagarės, Joniškio, Palangos, Neringos, Juodkrantės miestų šventes. Dvi M. Budraičio dainos, sukurtos grupei „Vairas“, yra tapusios oficialiais Šiaulių ir Birštono miestų himnais, jomis kasmet prasideda didieji miestų renginiai.

Už aktyvią visuomeninę veiklą M. Budraitis apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklu; už Šilutės krašto garsinimą – „Lietuvininkų vilties premija“ bei Šilutės ambasadoriaus regalijomis.

45 kompaktinių plokštelių bendraautoris. Šilutės žuvienės virimo čempionato sumanytojas bei rengėjas. Parašė poezijos knygą „Naktigonė“. Autorinė kompaktinė plokštelė „Teisingos žuvienės ir žvejybos dainos“ išleista 1000 egz. tiražu. M. Budraitis yra TV filmo „Sidabrinės nendrės laureatai“ kūrėjas. Olimpinių pėdų alėjos Šilutės uoste sumanytojas ir įgyvendintojas.

 

Literatūra:

1. BUDRAITIS, Marijus. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.

2. PUŽAITĖ, Simona. Scenoje – vėl Budraitis! Šilutės naujienos [interaktyvus] 2012, sausio 22 d. [žiūrėta 2016 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą < www.silutesnaujienos.lt >.

Budrius Pranciškus
Budrius Pranciškus Image

Lietuvos birbynininkas, koncertmeisteris.

Gimė 1938 m. vasario 20 d. Gorainiuose (Šilutės r.).

Pirmąsias muzikos žinias Pranciškus Budrius gavo iš tėvo. 1944–1948 m. mokėsi Gorainių pradinėje, 1949–1952 m. – Pagramančio (Tauragės r.) septynmetėje mokyklose, 1952–1956 m. – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1956–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos akademija).

1957–1972 m. P. Budrius buvo „Lietuvos“ ansamblio artistas-birbynininkas, 1967–1972 m. – orkestro vadovas, 1972–1999 m. – ansamblio meno vadovas. 1978–2000 m. jis dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedroje; nuo 1987 m. – docentas.

Parengė ansamblio „Lietuva“ programas: „Klonių aidai“ (1973), „Per tėviškėlę“ (1974), „Dainuojame žmogui“ (1977), „Rugio giesmė“ (1985), „Ein saulelė apie dangų“ (1991). P. Budrius koncertavo kaip solistas su „Lietuvos“ ansambliu Europos valstybėse, Kanadoje, Japonijoje, Filipinuose, Brazilijoje. 1998 m. jis buvo Pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro meno vadovas.

1959 m. P. Budrius tapo tarptautinio konkurso Vienoje (Austrija) laureatu (aukso medalis), 1967 m. – LSSR nusipelniusiu artistu. 1980 m. jis gavo Tautų draugystės ordiną, o 1998 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordiną.

P. Budrius apie ansamblio „Lietuva“ kūrybinę veiklą bei liaudies ansamblio problemas Lietuvoje paskelbė 29 probleminius straipsnius. Liaudies instrumentų orkestrui ir kameriniams ansambliams instrumentavo bei aranžavo apie 500 kūrinių. Radijui įgrojo 250 kūrinių, su birbynių kvintetu įrašė 5 plokšteles, o su ansambliu „Lietuva“ – aštuonias plokšteles, garso kasetes ir t. t.

 

Literatūra:

1.Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas: „Neolitas“, 1995, p. 87.

Budrys Kazimieras
Budrys Kazimieras Image

Muzikantas.

Gimė 1942 m. kovo 8 d. Gorainių k., Šilutės r.

Kazimieras Budrys 1957 m. baigė septynmetę Gorainių mokyklą, 1961 m. – Klaipėdos S. Šimkaus muzikos mokyklą, 1966 m. – Vilniaus valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

1959–1961 m. buvo Klaipėdos kultūros namų estradinio orkestro muzikantas (grojo saksofonu), 1961–1963 m. – Vilniaus Geležinkeliečių kultūros namų liaudies šokių ansamblio „Nėris“ orkestro vadovas. Tuo laikotarpiu buvo ir Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto dainų ir šokių liaudies ansamblio „Šviesa“ pučiamųjų orkestro, liaudies instrumentų grupės vadovas. 1963–1989 m. K. Budrio darbinė veikla labai aktyvi: valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Lietuva“ orkestro artistas, solistas (birbynė), pučiamųjų instrumentų grupės koncertmeisteris, vadovas bei ansamblio dirigentas. Išėjęs į pensiją groja Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro liaudiškos muzikos kapeloje „Lolytėlė“. Šiuo metu yra jos vadovas.

Būdamas studentu, o vėliau jau dirbdamas daug koncertuodavo vaikų globos, senelių namuose, kariniuose padaliniuose ir kt. Respublikinėse dainų šventėse grojo birbyne. Buvo paskirtas vyriausiu orkestro vadovu ir dirigentu Vilniaus Kalnų parke vykusioje ansamblių vakaro programoje. Ruošė kolektyvams natas bei buvo daugelio konkursų žiuri komisijos narys.

K. Budriui už koncertinę ir visuomeninę veiklą buvo suteiktas nusipelniusio artisto vardas. Su ansambliu „Lietuva“, instrumentine grupe ir žymiais dainininkais (V. Noreika, V. Daunoras, V. Adamkevičius ir kt.) koncertavo Japonijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Indijoje, Maltoje ir daugelyje kitų valstybių.

Jis ne tik koncertuoja, bet ir gamina bei tobulina profesionaliam grojimui pučiamuosius lietuvių liaudies instrumentus (birbynės ir kt.).

 

Literatūra:

1. BUDRYS, Kazys. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.

Bulotaitė-Jurkūnienė Giedrė
Bulotaitė-Jurkūnienė Giedrė Image

Dailininkė, literatė, režisierė, Lietuvos dalininkų sąjungos narė, Vilniaus miesto menininkų klubo „Plekšnė“ įkūrėja ir prezidentė.

 

Gimė 1947 m. kovo 11 d. Plungėje.

 

1954–1955 m. mokėsi Jašiūnų (Vilniaus r.) rusiškoje vidurinėje mokykloje, 1955–1958 m. – Šilutės pradinėje mokykloje, 1958–1959 m. – Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje-internate, 1959–1965 m. – Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1960–1964 m. lankė Vilniaus keturmetę vaikų dailės mokyklą. 1965–1972 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar akademija), Grafikos katedroje. 1978 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. 2005 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas.

1969–1971 m. dirbo Vilniaus miesto knygynų dailininke, 1973–1976 m. – žurnalo „Šeima“ menine redaktore. 1975–1985 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar  Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Dailės katedros dėstytoja. 1969–2000 m. ji – leidyklų „Šviesa“, „Vaga“, „Mintis“, „Mokslas“ ir respublikinių periodikos leidinių bendradarbė. Nuo 1985 m. dirba tik kūrybinį darbą.

1966–1974 m. – Vilniaus dailės instituto (dabar akademija) judesio teatro įkūrėja ir režisierė. 1981–1985 m. dirbo režisieriaus asistente, vedė judesio pamokas Vilniaus moksleivių teatre. 1977–1987 m. dalyvavo archeologinėje ekspedicijoje Kryme. 1993–2003 m. buvo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos signatarė, senatorė, legitimacijos tarybos narė. G. Bulotaitė-Jurkūnienė –  Vilniaus miesto menininkų klubo „Plekšnė“ įkūrėja ir prezidentė (nuo 1993 m.), Tarptautinio Šv. Vaitiekaus (Adalberto) Riterių Ordino Dama ir etikos referentė (nuo 1995 m.), žurnalo „Lietuvos Bajoras“ redakcinės kolegijos narė (nuo 2003 m.).

1969–2016 m. surengė per 130 autorinių parodų, eksponavo įvairių technikų ir žanrų kūrinius. Aktyviai dalyvauja jungtinėse parodose Lietuvoje ir svetur, dažnai organizuoja ir kuruoja parodas. Politine, kultūros ir gamtos apsaugos tema sukūrė per 200 plakatų, kuriems būdinga aiški kompozicija, apibendrintas piešinys, lakoniškas idėjos perteikimas. Nuliejo akvarelinių peizažų, nutapė portretų, abstrakčių kompozicijų, miniatiūrų. Apipavidalino per 30 muzikos plokštelių vokų, sukūrė Betygalos, Giedraičių ir Raseinių miestų herbus, iš istorinių šaltinių atkūrė per 39 Lietuvos bajorų herbus, sukūrė Lietuvos dainų šventės diplomus ir garbės raštus (1985) ir t. t. Dailininkės kūrinių yra įsigiję muziejai, privatūs kolekcininkai iš Lietuvos ir užsienio.

Nuo dvylikos metų rašo eilėraščius. Ji išleido poezijos knygas: „Būtadieniai“ (1999), „Esatis“ (2000), „Miražai“ (2002), „Išsitarimai“ (2004, 2005), „Inkliuzai“ (2006), „Smilgų bėgimai“ (rinktinė, 2006), „Prasilenkimai“ (rinktinė, 2007), „Realybės riba“ (2009), „Tirpstantis laikas“ (2011). Palankiai kritikai įvertinto ir autorės išleistas prozos knygas: „Girios glūdumoj“ (2012), „Žaliosios istorijos“ (2015). 2016–2018 m. spaudai ruošiamos 4 prozos knygelės ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikams.

1992 m. G. Bulotaitei-Jurkūnienėi įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai, 2014 m. – LDK Kilmingųjų susivienijimo medalis už indėlį į LDK istorinį kultūros paveldą. 2006 m. suteiktas Garbės Bajoro vardas (Garbės Bajoro Auksinis ženklas). Už visuomeninę ir kultūrinę veiklą įvertinta atminimo medaliais ir įvairiais padėkos raštais. Apdovanota keturiais Lietuvos rekordų diplomais už mažiausius daugiaplanius, daugiaspalvius paveikslus.

 

 

 

Literatūra:

 

1. BULOTAITĖ-JURKŪNIENĖ, Giedrė. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Mašinr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

 

2. Bulotaitė-Jurkūnienė, Giedrė. Iš Kas yra kas Lietuvoje / vyriausiasis redaktorius Jonas Vitkauskas. Kaunas: Neolitas, 2002, p. 117.

Bundorfas Henrikas
Bundorfas Henrikas Image

Zootechnikos inžinierius, kolekcininkas.

Gimė 1932 m. kovo 9 d. Kaune.

Po mokyklos sėkmingai studijas pradėjo Lietuvos veterinarijos akademijoje, kurią 1951 m. baigęs įgijo zootechniko specialybę.

Po studijų buvo paskirtas į Piktupėnų tarybinį ūkį (Pagėgių r.), kuriame nuo 1956 m. iki 1960 m. dirbo vyr. zootechniku, vėliau (1960–1966) – direktoriumi. 1966–1968 m. Šilutės žemės ūkio technikume (dabartinė Šilutės žemės ūkio mokykla) dirbo dėstytoju, 1968–1970 m. Šilutės žemės ūkio valdyboje – vyresniuoju ir vyriausiuoju zootechniku, 1974–1978 m. Šilutės kiaulininkų komplekse – statybos direktoriumi, 1978 – 1979 m. – Grabupėlių tarpūkinės įmonės direktoriumi, 1979–1990 m. – Šilutės tarybinio ūkio-technikumo dėstytoju, 1990–1992 m. – Šilutės muziejaus ūkio dalies vedėju bei nuo 1992–1995 m. – muziejininku.

Aktyvi buvo H. Bundorfo visuomeninė veikla. 1970–1987 m. jis buvo Šilutės r. liaudies teismo tarėjas, 1961–1995 m. – Šilutės r. ir miesto deputatas, 1966–1992 m. – Lietuvos „Žinijos“ draugijos lektorius, 1982–1995 m. – Šilutės filatelistų draugijos pirmininkas, 1983–1990 m. – Šilutės sporto veteranų tarybos pirmininkas.

1958 m. H. Bundorfui TSRS Aukščiausios tarybos prezidentas skyrė „Garbės ženklo“ ordiną. 1965 m. – Lietuvos TSRS žemės ūkio suteiktas „Žemės ūkio pirmūno vardas“. 1970 m. įteiktas TSRS Aukščiausios tarybos jubiliejinis medalis, 1973 m. – TSRS žemės ūkio ministerijos soc. lenktynių nugalėtojų ženklas. 1960–2013 m. yra gavęs įvairių draugijų ir ministerijų garbės raštų bei padėkų už sporto, švietimo bei kultūros puoselėjimą. 2013 m. H. Bundorfui Lietuvos Respublikos Seimas įteikė padėką už šviečiamąjį darbą.

1958–1966 m. H. Bundorfas nuolatos rašė rajono bei TSRS respublikinėje spaudoje apie gamybinius pasiekimus. 1961 m. sausio 24 d. jis skaitė paskaitą Lietuvos radijuje apie pasiekimus gamyboje. 1960 m. Kremliaus rūmų salėje pranešė TSRS žemės ūkio darbuotojams apie pasiekimus gyvulininkystėje.

Nuo 1971 m. iki šiol rengia įvairias kolekcines parodas Šilutės muziejuje, Šilutės kultūros namuose, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bei kitose miesto įstaigose.

H. Bundorfas yra įkūręs visuomeninį kolekcijų muziejų „Gerumas“. Šiuo metu jame yra apie 100 įvairiausių kolekcijų, 276 rūšys pavyzdžių, ką Lietuvoje renka kiti kolekcininkai.

 

Literatūra:

1. BUNDORFAS, Henrikas. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 4 p.

109 įrašai(-ų)«1 iš 5»
109 įrašai(-ų)«1 iš 5»
Abraitytė Jurgita Marija Image
Abraitytė Jurgita Marija
Redaktorė, vertėja iš islandų kalbos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.   Gimė 1975 m. sausio 10 d. Šilutėje.   1982–1993 m. J. M. Abraitytė mokėsi ?... Plačiau
Acus Arūnas Image
Acus Arūnas
Socialinių mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1956 m. vasario 10 d. Kintų mstl., Šilutės r. 1974 m. Arūnas Acus baigė Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija... Plačiau
Aleksaitis Valdis Image
Aleksaitis Valdis
Aktorius, režisierius, televizijos laidų vedėjas, dainuojamosios poezijos puoselėtojas. Gimė 1960 m. balandžio 5 d. Šilutėje. Mirė 2010 m. birželio 17 d. Kaune. Nuo 1981 m. – Kauno... Plačiau
Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija Image
Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija
Andriekienė-Čekaitė Rūta Marija Socialinių, edukologijos mokslų daktarė, profesorė, andragogikos studijų programos kūrėja. Gimė 1948 m. spalio 19 d. Stankaičių k., Šilutės r. Rūta Marija Andriekienė... Plačiau
Ambrozaitis Juozas Darius Aronas Image
Ambrozaitis Juozas Darius Aronas
Mikrobiologas, mokslų daktaras. Gimė 1937 m. rugpjūčio 5 d. Rusnėje, Šilutės r. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1948 m. atvyko į Kanadą. 1964 m. Monrealio universitete (JAV) įgi... Plačiau
Arlauskienė Irena Image
Arlauskienė Irena
Pedagogė, mokytoja ekspertė, knygų autorė. Gimė 1942 m. spalio 1 d. Jurgaičių k., Šilutės r. 1949 –1953 m. Irena Arlauskienė mokėsi Inkaklių (Šilutės r.) pradinėje mokykloje, 1953?... Plačiau
Astrauskienė Violeta Image
Astrauskienė Violeta
Seniūnijos darbuotoja, raštvedė, fotografė. Gimė 1960 m. balandžio 12 d. Švėkšnoje, Šilutės r. 1978 m. Violeta Astrauskienė baigė Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinę mokyklą (dab. Šv... Plačiau
Ašmanas Georgas Haris Image
Ašmanas Georgas Haris
(Georg Harry Aschmann) Buvusios Šilutės Herderio gimnazijos moksleivis, knygos „Herderio mokykla Šilutėje“ autorius. Gimė 1918 m. Šilutėje Mirė 1997 m. liepos 23 d. Vokietijoje.... Plačiau
Bajoratas Archibaldas Image
Bajoratas Archibaldas
Archibaldas Bajoratas (Archibald Bajorat) Dailininkas, pedagogas, antroposofas, meno terapijos idėjų skleidėjas ir propaguotojas Gimė 1923 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. Mirė 2009 m. gruodži... Plačiau
Balčiauskas Julius Image
Balčiauskas Julius
Agronomas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto istorijos saugotojas. Gimė 1918 m. vasario 11 d. Girininkų kaime, Šilutės r. Mirė 2008 m. Šilutėje. 1934–935 m. Julius Balčiauskas mok?... Plačiau
Balčytis Bronislovas Image
Balčytis Bronislovas
Matematikas, pedagogas. Gimė 1926 m. vasario 14 d. Pauparių k., Šilutės r. Bronislovas Balčytis 1944 m. baigė Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) progimnazijos 6 klases, 1946 m. – Švėk?... Plačiau
Balčytis Eduardas Juozas Image
Balčytis Eduardas Juozas
Muzikologas, pedagogas, dėstytojas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.   Gimė 1937 m. rugpjūčio 29 d. Pauparių k., Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r. ... Plačiau
Banys Kazimieras Image
Banys Kazimieras
Lietuvos laisvės kovų dalyvis, kraštotyrininkas, agrarinių mokslų daktaras. Gimė 1927 m. spalio 2 d. Pagausančio k. Jurbarko r. Mirė 2015 m. kovo 15 d., palaidotas Rusnėje, Šilutės r.... Plačiau
Bartkus Leonas Image
Bartkus Leonas
Agronomas, ilgametis Inkaklių etnografinio ansamblio „Dainoriai“ vadovas, kultūros darbuotojas.   Gimė 1929 m. liepos 7 d. Vaištarų k., Paukštakių sen., Plungės r. Mirė 2012 ... Plačiau
Bartušienė Bronislova Image
Bartušienė Bronislova
Dėstytoja, trenerė, kineziterapeutė, baidarių ir kanojų irklavimo sporto meistrė. Gimė 1943 m. vasario 5 d. Papurviuose, Kėdainių r. 1965 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros inst... Plačiau
Balbierius Alis Image
Balbierius Alis
Gamtininkas, fotografas, rašytojas. Gimė 1954 m. spalio 1 d. Šlepšių kaime (Biržų r.). 1973 m. Alis Balbierius baigė vidurinę mokyklą Biržuose. Studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Lietuvos... Plačiau
Balsys Petras Image
Balsys Petras
Balsys Petras Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius. Gimė 1949 m. liepos 31 d. Žiogų k., Šilutės r. Petras Balsys 1970 m. baigė Švėkšnos (Šilutės r.) vidurinę mokyklą (dab. Švėkšnos „Sau... Plačiau
Bendikaitė Eglė Image
Bendikaitė Eglė
Istorikė, lektorė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja.   Gimė 1976 m. rugsėjo 8 d. Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r.   Klaipėdos universiteto Socialin... Plačiau
Bernotas Romas Image
Bernotas Romas
Mokytojas, treneris, kūno kultūros dėstytojas. Gimė 1941 m. gegužės 25 d. Tauragėje. Romas Bernotas 1968 m. baigė Vilniaus pedagoginę mokyklą, 1973 m. – Šiaulių pedagoginį institutą ... Plačiau
Brazaitė-Čiutienė Liucija Image
Brazaitė-Čiutienė Liucija
Brazaitė-Čiutienė Liucija Dailininkė odininkė, grafikė. Gimė 1953 m. gruodžio 28 d. Gedikų k., Šilutės r. Liucija Brazaitė-Čiutienė mokėsi Pempiškių (Šilutės r.) aštuonmetėje mokykloje. Pagėgių... Plačiau
Budraitis Marijus Image
Budraitis Marijus
Žurnalistas, renginių vedėjas, dainų tekstų autorius. Gimė 1971 m. rugpjūčio 20 d. Šilutėje. 1989 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus universitete, bet studij... Plačiau
Budrius Pranciškus Image
Budrius Pranciškus
Lietuvos birbynininkas, koncertmeisteris. Gimė 1938 m. vasario 20 d. Gorainiuose (Šilutės r.). Pirmąsias muzikos žinias Pranciškus Budrius gavo iš tėvo. 1944–1948 m. mokėsi Gorainių pradi... Plačiau
Budrys Kazimieras Image
Budrys Kazimieras
Muzikantas. Gimė 1942 m. kovo 8 d. Gorainių k., Šilutės r. Kazimieras Budrys 1957 m. baigė septynmetę Gorainių mokyklą, 1961 m. – Klaipėdos S. Šimkaus muzikos mokyklą, 1966 m. – Vilnia... Plačiau
Bulotaitė-Jurkūnienė Giedrė Image
Bulotaitė-Jurkūnienė Giedrė
Dailininkė, literatė, režisierė, Lietuvos dalininkų sąjungos narė, Vilniaus miesto menininkų klubo „Plekšnė“ įkūrėja ir prezidentė.   Gimė 1947 m. kovo 11 d. Plungėje. ... Plačiau
Bundorfas Henrikas Image
Bundorfas Henrikas
Zootechnikos inžinierius, kolekcininkas. Gimė 1932 m. kovo 9 d. Kaune. Po mokyklos sėkmingai studijas pradėjo Lietuvos veterinarijos akademijoje, kurią 1951 m. baigęs įgijo zootechniko special... Plačiau
109 įrašai(-ų)«1 iš 5»
Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems