Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Majoras Vytautas

Majoras Vytautas Image

Žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas, visuomenininkas.

Gimė 1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampe (Šilutės r.).

Mirė 2006 m. kovo 19 d. Jurgių k. (Klaipėdos apskr.)

Vytautas Majoras 1942–1947 m. mokėsi Švėkšnos (Šilutės r.) gimnazijoje (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), baigė 6 klases. Už dalyvavimą pogrindžio rezistencijoje buvo suimtas ir kalintas. 1959 m. baigė Telšių taikomosios dailės mokyklos Medžio dailiojo apdirbimo skyrių.

1960–1963 m. V. Majoras dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate staliumi ir dailide. 1969–1985 m. Plungės liaudies kūrybos įmonei „Minija“ kūrė etalonus masinei gamybai.

V. Majoras nuo 1964 m. – tautodailininkas. Jis buvo vienas iš Lietuvos liaudies meno draugijos (dab. Tautodailininkų sąjunga) organizatorius ir pirmasis Žemaitijos skyriaus pirmininkas.

1966 m. surengtos tautodailės kūrinių parodos Klaipėdoje ir Vilniuje. Iš medžio išdrožė skulptūrų („Sukilėliai“, 1964; „Čiurlionis“, „Žemaitė“, 1965; „Palangos Juzė“, 1970), bareljefų („Žemaitijos epopėja“, 1965; Klaipėda, 1966), žvakidžių, skulptūrėlių lietuvių mitologijos ir kt. temomis, ištekino servizų. Itin savitų žvakidžių V. Majoras sukūrė iš natūralios formos medžio (daugiausia šaknų).

Jurgių k., netoli Klaipėdos, tautodailininkas originaliai išpuošė įsigytą sodybą, kur galima pamatyti judančių skulptūrų – Geležinį Vilką, raitelį.

V. Majoras 1969 m. prie Skomantų piliakalnio pastatė stogastulpį „Žemaitis“, 1977 m. papuošė naujos Švėkšnos vidurinės mokyklos (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija) fasadą ir laiptus, 1984 m. Švėkšnos kapinėse pastatė paminklą Simonui Stanevičiui. Yra tautodailininko portretinių kūrinių, skirtų Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko, Juliaus Janonio, Žemaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinėms datoms. 1974 m. kartu su kitais tautodailininkais sukūrė Ablingos medžio skulptūrų ansamblį, skirtą 1941-ųjų metų fašizmo aukoms atminti.

Priekulėje, Laisvės kovų ir tremties muziejaus kieme, 2006 m. pastatyta V. Majoro padovanota skulptūra-paminklas Žemaitijos partizanams. Tai paskutinis menininko darbas. Jį užbaigė jau sunkiai sirgdamas.

1982 m. tautodailininkui paskirta Valstybinė premija. 1996 m. V. Majoras apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu. 1998 m. jam skirta Ievos Simonaitytės premija už skulptūrą rašytojos gimtinėje – Vanagų kaime.

 

Literatūra:

 

1. Vareikienė, Aldona. Priekulėje atidaromas Laisvės kovų ir tremties muziejus. Vakarų Lietuva. 2006, liepos 17–24 (nr. 29), p. 1, 4.

2. Išlydime Vytautą Majorą. Klaipėda. 2006, kovo 21, p. 6.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 250.

4. Aleknavičius, Bernardas. „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“. Klaipėda. 1990, spalio 23.

Majoras Vytautas

Majoras Vytautas Image

Žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas, visuomenininkas.

Gimė 1930 m. spalio 23 d. Vilkų Kampe (Šilutės r.).

Mirė 2006 m. kovo 19 d. Jurgių k. (Klaipėdos apskr.)

Vytautas Majoras 1942–1947 m. mokėsi Švėkšnos (Šilutės r.) gimnazijoje (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), baigė 6 klases. Už dalyvavimą pogrindžio rezistencijoje buvo suimtas ir kalintas. 1959 m. baigė Telšių taikomosios dailės mokyklos Medžio dailiojo apdirbimo skyrių.

1960–1963 m. V. Majoras dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinate staliumi ir dailide. 1969–1985 m. Plungės liaudies kūrybos įmonei „Minija“ kūrė etalonus masinei gamybai.

V. Majoras nuo 1964 m. – tautodailininkas. Jis buvo vienas iš Lietuvos liaudies meno draugijos (dab. Tautodailininkų sąjunga) organizatorius ir pirmasis Žemaitijos skyriaus pirmininkas.

1966 m. surengtos tautodailės kūrinių parodos Klaipėdoje ir Vilniuje. Iš medžio išdrožė skulptūrų („Sukilėliai“, 1964; „Čiurlionis“, „Žemaitė“, 1965; „Palangos Juzė“, 1970), bareljefų („Žemaitijos epopėja“, 1965; Klaipėda, 1966), žvakidžių, skulptūrėlių lietuvių mitologijos ir kt. temomis, ištekino servizų. Itin savitų žvakidžių V. Majoras sukūrė iš natūralios formos medžio (daugiausia šaknų).

Jurgių k., netoli Klaipėdos, tautodailininkas originaliai išpuošė įsigytą sodybą, kur galima pamatyti judančių skulptūrų – Geležinį Vilką, raitelį.

V. Majoras 1969 m. prie Skomantų piliakalnio pastatė stogastulpį „Žemaitis“, 1977 m. papuošė naujos Švėkšnos vidurinės mokyklos (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija) fasadą ir laiptus, 1984 m. Švėkšnos kapinėse pastatė paminklą Simonui Stanevičiui. Yra tautodailininko portretinių kūrinių, skirtų Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko, Juliaus Janonio, Žemaitės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinėms datoms. 1974 m. kartu su kitais tautodailininkais sukūrė Ablingos medžio skulptūrų ansamblį, skirtą 1941-ųjų metų fašizmo aukoms atminti.

Priekulėje, Laisvės kovų ir tremties muziejaus kieme, 2006 m. pastatyta V. Majoro padovanota skulptūra-paminklas Žemaitijos partizanams. Tai paskutinis menininko darbas. Jį užbaigė jau sunkiai sirgdamas.

1982 m. tautodailininkui paskirta Valstybinė premija. 1996 m. V. Majoras apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir V laipsnio medaliu. 1998 m. jam skirta Ievos Simonaitytės premija už skulptūrą rašytojos gimtinėje – Vanagų kaime.

 

Literatūra:

 

1. Vareikienė, Aldona. Priekulėje atidaromas Laisvės kovų ir tremties muziejus. Vakarų Lietuva. 2006, liepos 17–24 (nr. 29), p. 1, 4.

2. Išlydime Vytautą Majorą. Klaipėda. 2006, kovo 21, p. 6.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 250.

4. Aleknavičius, Bernardas. „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“. Klaipėda. 1990, spalio 23.

Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems