Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Gaigalienė-Enikaitė Birutė

Gaigalienė-Enikaitė Birutė Image

Gaigalienė-Enikaitė Birutė

Pedagogė, poetė, bibliotekininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

Gimė 1931 m. gegužės 21 d. Linkuvoje, Pakruojo r.

Mirė 2016 m. rugsėjo 30 d. Rusnėje, Šilutės r.

Birutė Gaigalienė 1951 m. baigė Linkuvos (Pakruojo r.) vidurinę mokyklą. Nuo 1952 m. neakivaizdžiai mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, tačiau jos nebaigė, nes buvo ištremta į Sibirą.

Rusnėje B. Gaigalienė gyvena nuo  1957 m., grįžusi su vyru Kazimieru Gaigalu iš tremties Sibire. Po keleto metų mokytojavimo Žemaitijos mokyklose ( Tėvelių septynmetėje mokykloje (Skuodo r.), Plungėje, Švėkšnoje) pas ištremtą gimnazijos laikų draugą K. Gaigalą Birutė išvažiavo savo noru. Tuos laikus poetė minėjo gana šviesiai, nes juos supo daug gerų žmonių. Jie patys, būdami draugiški, nesunkiai Novosibirske (Rusija) pritapo.

Iš tremties grįžusi B. Gaigalienė pradėjo dirbti Šyškrantės  (Šilutės r.) pieno punkto supirkėja. Nuo 1976 m. darbavosi Rusnės miestelio bibliotekoje. 1989 m. perėjo į tuometinę Rusnės internatinės mokyklos (dab. Rusnės specialioji mokykla) biblioteką, kurioje vedėja išdirbo 24 metus.

Prasidėjus Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžiui įsijungė į jį. Kartu su bendraminčiais rusniškiais įkūrė tremtinių ir politinių kalinių chorą. Ne vienos dainos žodžius jam yra parašiusi B. Gaigalienė.

Ji ne tik rašė eilėraščius, bet ir buvo nuostabi pasakotoja. Dažna jos knyga baigdavosi eiliuotu Lietuvos istorijos pasakojimu. Atskirą knygą B. Gaigalienė išleido apie Skomantų piliakalnį. Ne kartą čia buvojusi ji eiliuotai aprašė šios vietos legendą. Pati ne vienam yra sakiusi: „Gal čia kada ankstesniame gyvenime esu buvusi, nes labai gerai čia jaučiuosi“.

B. Gaigalienė yra 10-ties poezijos knygų bendraautorė. Išleido aštuonias autorines knygas: „Vasarų tiltai” (1998), „Rudens šviesa” (2000), „Būtasis laikas” (2001), „Žemės šiluma” (2003), „Skomantų legenda” (2004), „Giedra” (2006), „Atminties turtas” (2008), „Skambanti tyla” (2011). Jos kūrybos lyrizmas, optimizmas, artumas paprastam žmogui ypač akivaizdus eilėraščių rinkinyje ,,Skambanti tyla”, kurį autorė dedikuoja šviesiam savo tėvų atminimui. Rašytojos pagrindinės temos – vaizdingas Pamario kraštas, meilė tėvynei, gamtai, namams. Dar vienas jos įkvėpimo šaltinis – Lietuvos istorija, sakmės, legendos, pasakos. B. Gaigalienė yra parašiusi poemų apie kunigaikštienę Gražiną, Barborą Radvilaitę, kt.

B. Gaigalienė nuo 2008 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

 

Literatūra:

 

1.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 120.

2.      Mažutis, Romualdas. Apsikabinusi rudeninę vėtrą. Pamarys, 2003, liepos 1, p. 5.

3.      Vaičys, Domas. Briste per neskęstantį svajonių debesį… Šilokarčema, 2008, lapkričio 28, p. 12

 

Gaigalienė-Enikaitė Birutė

Gaigalienė-Enikaitė Birutė Image

Gaigalienė-Enikaitė Birutė

Pedagogė, poetė, bibliotekininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

Gimė 1931 m. gegužės 21 d. Linkuvoje, Pakruojo r.

Mirė 2016 m. rugsėjo 30 d. Rusnėje, Šilutės r.

Birutė Gaigalienė 1951 m. baigė Linkuvos (Pakruojo r.) vidurinę mokyklą. Nuo 1952 m. neakivaizdžiai mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, tačiau jos nebaigė, nes buvo ištremta į Sibirą.

Rusnėje B. Gaigalienė gyvena nuo  1957 m., grįžusi su vyru Kazimieru Gaigalu iš tremties Sibire. Po keleto metų mokytojavimo Žemaitijos mokyklose ( Tėvelių septynmetėje mokykloje (Skuodo r.), Plungėje, Švėkšnoje) pas ištremtą gimnazijos laikų draugą K. Gaigalą Birutė išvažiavo savo noru. Tuos laikus poetė minėjo gana šviesiai, nes juos supo daug gerų žmonių. Jie patys, būdami draugiški, nesunkiai Novosibirske (Rusija) pritapo.

Iš tremties grįžusi B. Gaigalienė pradėjo dirbti Šyškrantės  (Šilutės r.) pieno punkto supirkėja. Nuo 1976 m. darbavosi Rusnės miestelio bibliotekoje. 1989 m. perėjo į tuometinę Rusnės internatinės mokyklos (dab. Rusnės specialioji mokykla) biblioteką, kurioje vedėja išdirbo 24 metus.

Prasidėjus Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžiui įsijungė į jį. Kartu su bendraminčiais rusniškiais įkūrė tremtinių ir politinių kalinių chorą. Ne vienos dainos žodžius jam yra parašiusi B. Gaigalienė.

Ji ne tik rašė eilėraščius, bet ir buvo nuostabi pasakotoja. Dažna jos knyga baigdavosi eiliuotu Lietuvos istorijos pasakojimu. Atskirą knygą B. Gaigalienė išleido apie Skomantų piliakalnį. Ne kartą čia buvojusi ji eiliuotai aprašė šios vietos legendą. Pati ne vienam yra sakiusi: „Gal čia kada ankstesniame gyvenime esu buvusi, nes labai gerai čia jaučiuosi“.

B. Gaigalienė yra 10-ties poezijos knygų bendraautorė. Išleido aštuonias autorines knygas: „Vasarų tiltai” (1998), „Rudens šviesa” (2000), „Būtasis laikas” (2001), „Žemės šiluma” (2003), „Skomantų legenda” (2004), „Giedra” (2006), „Atminties turtas” (2008), „Skambanti tyla” (2011). Jos kūrybos lyrizmas, optimizmas, artumas paprastam žmogui ypač akivaizdus eilėraščių rinkinyje ,,Skambanti tyla”, kurį autorė dedikuoja šviesiam savo tėvų atminimui. Rašytojos pagrindinės temos – vaizdingas Pamario kraštas, meilė tėvynei, gamtai, namams. Dar vienas jos įkvėpimo šaltinis – Lietuvos istorija, sakmės, legendos, pasakos. B. Gaigalienė yra parašiusi poemų apie kunigaikštienę Gražiną, Barborą Radvilaitę, kt.

B. Gaigalienė nuo 2008 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.

 

Literatūra:

 

1.      Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 120.

2.      Mažutis, Romualdas. Apsikabinusi rudeninę vėtrą. Pamarys, 2003, liepos 1, p. 5.

3.      Vaičys, Domas. Briste per neskęstantį svajonių debesį… Šilokarčema, 2008, lapkričio 28, p. 12

 

Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems