Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Wally Aleksandra

Wally Aleksandra Image

(Doris Wally Treitz Nefedov)

Dainininkė, tekstų kūrėja.

Gimė 1942 m. gegužės 19 d. Šilutėje.

Mirė 1969 m. liepos 31 d. prie Miuncheno, Vokietijoje.

Aleksandros tėvai gyveno Šilutėje, netoli geležinkelio stoties. Antrojo pasaulinio karo metais tėvas pašauktas į vokiečių kariuomenę. 1944 m. Aleksandros mama su trimis dukterimis emigravo į Vokietiją, apsigyveno Kylyje. Čia anksti pasireiškė būsimosios žvaigždės muzikiniai gabumai. Ketverių metų Aleksandra vaidino nykštuką pasakoje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Vėliau lankė muzikos mokyklą, dainavo bažnyčios chore, piešė, kūrė eiles ir rašė trumpas noveles.

1960 m. paliko Kylio Richardo gimnaziją ir pradėjo studijuoti grafiką. 1961 m. nutraukė studijas, uždarbiavo dainuodama su gitara Hamburgo klubuose įvairiomis kalbomis šlagerius, balades ir liaudies dainas. 1962 m. Aleksandra dalyvavo „Mis Vokietija“ konkurse ir užėmė 9 vietą. Tais pačiais metais Hamburgo rusiškame restorane Aleksandra susipažino su trisdešimčia metų vyresniu emigrantu Nikolajumi Nefedovu. Su juo porą mėnesių atostogavo JAV. Grįžę į Hamburgą, susituokė ir 1963 m. susilaukė sūnaus Aleksandro. Iš jo vardo ir atsidaro sceninis vardas – Aleksandra.

1964 m. ji išsiskyrė su vyru ir išvyko į Ispanijos regioną – Andalūziją, kur penkias savaites gyveno čigonų tabore. Grįžusi į Hamburgą, mokėsi aktorystės privačioje Margot Höpfner artistų mokykloje, grojo klubuose, restoranuose, baruose, kol ją pastebėjo žymus prodiuseris Fredas Weyrichas. Jis pasiūlė išleisti plokštelę, kuri kritikų buvo įvertinta puikiai, ir pasirašyti sutartį. Taip prasidėjo stulbinanti Aleksandros karjera.

Ji koncertavo Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, lankėsi tuometinėje Sovietų Sąjungoje, dalyvavo daugybėje radijo ir televizijos laidų. Repertuaro pagrindą sudarė Aleksandros kūryba – muziką ir dainų tekstus kūrė pati. Kūrybiniai ryšiai siejo su populiariais kompozitoriais Udo Jurgensu, Ralfu Soja, Rudžiu Baneriu, Hansu Bliumu, kurie jos tekstams rašė muziką. Ji bendradarbiavo su prancūzų estrados legendomis Šarliu Aznavūru, Žilberu Beko, Salvadoru Adamo.

1967 m. ji išrenkama geriausia dainininke ne tik Vokietijoje, bet ir Prancūzijoje. Tais pačiais metais Aleksandra spaudoje tituluojama gražiausia Vokietijos moterimi. Per trejus metus ji išleidžia keturias plokšteles, šešios jos dainos tampa šlageriais. Aleksandra ruošėsi turnė po Prancūziją, kurioje jos koncertus numatyta rengti olimpiniuose stadionuose, ketino užkariauti ir JAV. Su nuolat kylančios estrados žvaigždės populiarumu buvo siejamos didelės viltys, tačiau 1969 m. liepos 31 d. ji žuvo autovarijoje prie Miuncheno.

Literatūra:

1. Alexandra Doris Nefedov [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].

2. PUPŠYS, Vaidotas. Aleksandra – Šilutėje gimusi žvaigždė. Pamarys, 2003, gegužės 23, Nr. 41, p. 5.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 437-438.

4. TOLEIKIENĖ, Kristina. „Ten, kur stovėjo mano lopšys”. Šilokarčema, 2011, birželio 14, Nr. 46, p. 8.

Wally Aleksandra

Wally Aleksandra Image

(Doris Wally Treitz Nefedov)

Dainininkė, tekstų kūrėja.

Gimė 1942 m. gegužės 19 d. Šilutėje.

Mirė 1969 m. liepos 31 d. prie Miuncheno, Vokietijoje.

Aleksandros tėvai gyveno Šilutėje, netoli geležinkelio stoties. Antrojo pasaulinio karo metais tėvas pašauktas į vokiečių kariuomenę. 1944 m. Aleksandros mama su trimis dukterimis emigravo į Vokietiją, apsigyveno Kylyje. Čia anksti pasireiškė būsimosios žvaigždės muzikiniai gabumai. Ketverių metų Aleksandra vaidino nykštuką pasakoje „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Vėliau lankė muzikos mokyklą, dainavo bažnyčios chore, piešė, kūrė eiles ir rašė trumpas noveles.

1960 m. paliko Kylio Richardo gimnaziją ir pradėjo studijuoti grafiką. 1961 m. nutraukė studijas, uždarbiavo dainuodama su gitara Hamburgo klubuose įvairiomis kalbomis šlagerius, balades ir liaudies dainas. 1962 m. Aleksandra dalyvavo „Mis Vokietija“ konkurse ir užėmė 9 vietą. Tais pačiais metais Hamburgo rusiškame restorane Aleksandra susipažino su trisdešimčia metų vyresniu emigrantu Nikolajumi Nefedovu. Su juo porą mėnesių atostogavo JAV. Grįžę į Hamburgą, susituokė ir 1963 m. susilaukė sūnaus Aleksandro. Iš jo vardo ir atsidaro sceninis vardas – Aleksandra.

1964 m. ji išsiskyrė su vyru ir išvyko į Ispanijos regioną – Andalūziją, kur penkias savaites gyveno čigonų tabore. Grįžusi į Hamburgą, mokėsi aktorystės privačioje Margot Höpfner artistų mokykloje, grojo klubuose, restoranuose, baruose, kol ją pastebėjo žymus prodiuseris Fredas Weyrichas. Jis pasiūlė išleisti plokštelę, kuri kritikų buvo įvertinta puikiai, ir pasirašyti sutartį. Taip prasidėjo stulbinanti Aleksandros karjera.

Ji koncertavo Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, lankėsi tuometinėje Sovietų Sąjungoje, dalyvavo daugybėje radijo ir televizijos laidų. Repertuaro pagrindą sudarė Aleksandros kūryba – muziką ir dainų tekstus kūrė pati. Kūrybiniai ryšiai siejo su populiariais kompozitoriais Udo Jurgensu, Ralfu Soja, Rudžiu Baneriu, Hansu Bliumu, kurie jos tekstams rašė muziką. Ji bendradarbiavo su prancūzų estrados legendomis Šarliu Aznavūru, Žilberu Beko, Salvadoru Adamo.

1967 m. ji išrenkama geriausia dainininke ne tik Vokietijoje, bet ir Prancūzijoje. Tais pačiais metais Aleksandra spaudoje tituluojama gražiausia Vokietijos moterimi. Per trejus metus ji išleidžia keturias plokšteles, šešios jos dainos tampa šlageriais. Aleksandra ruošėsi turnė po Prancūziją, kurioje jos koncertus numatyta rengti olimpiniuose stadionuose, ketino užkariauti ir JAV. Su nuolat kylančios estrados žvaigždės populiarumu buvo siejamos didelės viltys, tačiau 1969 m. liepos 31 d. ji žuvo autovarijoje prie Miuncheno.

Literatūra:

1. Alexandra Doris Nefedov [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. balandžio 1 d.].

2. PUPŠYS, Vaidotas. Aleksandra – Šilutėje gimusi žvaigždė. Pamarys, 2003, gegužės 23, Nr. 41, p. 5.

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 437-438.

4. TOLEIKIENĖ, Kristina. „Ten, kur stovėjo mano lopšys”. Šilokarčema, 2011, birželio 14, Nr. 46, p. 8.

Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems