Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Vasilenkaitė-Vainilaitienė Sofija

Vasilenkaitė-Vainilaitienė Sofija Image

Dailininkė tekstilininkė, knygų iliustruotoja.

Gimė 1928 m. spalio 13 d. Bikavėnų kaime, Šilutės r.

Mokslo pradžių pradžia prasidėjo Grigališkės pradinėje mokykloje (Ignalinos r.), o vėliau tęsėsi Vainuto šešiametėje mokykloje (Šilutės r.), Katyčių progimnazijoje (Šilutės r.). 1951 m. Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė baigė Šilutės vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus dailės instituto Tekstilės fakultetą (dab. Vilniaus dailės akademija). 1957 m. sėkmingai jį baigė.

Baigusi studijas S. Vainilaitienė gavo paskyrimą užimti Vilniaus dailės kombinato meno  vadovės pareigas. Šioje įmonėje ji dirbo iki 1968 m. Dailininkė norėjo plačiau pažinti liaudies meną, todėl įsidarbino Etnografiniame muziejuje (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus), ėjo mokslinės bendradarbės pareigas. Šioje darbovietėje dailininkė atrado naujų idėjų,  žinių, ten prasidėjo naujas kūrybos etapas.

1952–1953 m. Šilutės rajone S. Vainilaitienė ieškojo kraičio skrynių piešinių, surinko per 30 senovinių ir autentiškų skrynių. Jų piešiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ji rinko geriausius tautodailininkų darbus užsienio parodoms.

1991 m. S. Vainilaitienė dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose ir prie Lietuvos televizijos bokšto buvo sužalota. Ji buvo iniciatorė, kad žymiausi dailininkai padovanotų 100 dailės kūrinių nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų šeimoms.

2007 m., po vyro (garsaus vaikų poeto Martyno Vainilaičio) mirties, buvo įsteigtas rašytojo vardo muziejus. Jame rengiami susitikimai su moksleiviais, skelbiami konkursai. Skiriamos premijos už geriausius mitologinius kūrinius.

S. Vainilaitienė nuo 1971 m. autorine technika kuria reljefinius kilimus. Jos darbų  yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus („Pragydo paukštelis”, „Pegasas”, „Dainuok, širdie, gyvenimą”, „Poezija”); Lietuvos nacionalinis muziejus („Auditorija”); Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus („Pavasario šventė”).

Dailininkė surengė ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, iliustravo daug knygų vaikams bei buvo apdovanota daugybe medalių, padėkų, garbės raštų.

Kraštietė palaiko ryšį su Šilutėje gyvenančiais giminaičiais, brolio šeima. Esant galimybei lanko tėvų bei kitų artimųjų kapus.

 

Literatūra:

1. Vasilenkaitė-Vainilaitienė, Sofija. Anketa Šilutės personalijų žinynui: [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

Vasilenkaitė-Vainilaitienė Sofija

Vasilenkaitė-Vainilaitienė Sofija Image

Dailininkė tekstilininkė, knygų iliustruotoja.

Gimė 1928 m. spalio 13 d. Bikavėnų kaime, Šilutės r.

Mokslo pradžių pradžia prasidėjo Grigališkės pradinėje mokykloje (Ignalinos r.), o vėliau tęsėsi Vainuto šešiametėje mokykloje (Šilutės r.), Katyčių progimnazijoje (Šilutės r.). 1951 m. Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė baigė Šilutės vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus dailės instituto Tekstilės fakultetą (dab. Vilniaus dailės akademija). 1957 m. sėkmingai jį baigė.

Baigusi studijas S. Vainilaitienė gavo paskyrimą užimti Vilniaus dailės kombinato meno  vadovės pareigas. Šioje įmonėje ji dirbo iki 1968 m. Dailininkė norėjo plačiau pažinti liaudies meną, todėl įsidarbino Etnografiniame muziejuje (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus), ėjo mokslinės bendradarbės pareigas. Šioje darbovietėje dailininkė atrado naujų idėjų,  žinių, ten prasidėjo naujas kūrybos etapas.

1952–1953 m. Šilutės rajone S. Vainilaitienė ieškojo kraičio skrynių piešinių, surinko per 30 senovinių ir autentiškų skrynių. Jų piešiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ji rinko geriausius tautodailininkų darbus užsienio parodoms.

1991 m. S. Vainilaitienė dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose ir prie Lietuvos televizijos bokšto buvo sužalota. Ji buvo iniciatorė, kad žymiausi dailininkai padovanotų 100 dailės kūrinių nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų šeimoms.

2007 m., po vyro (garsaus vaikų poeto Martyno Vainilaičio) mirties, buvo įsteigtas rašytojo vardo muziejus. Jame rengiami susitikimai su moksleiviais, skelbiami konkursai. Skiriamos premijos už geriausius mitologinius kūrinius.

S. Vainilaitienė nuo 1971 m. autorine technika kuria reljefinius kilimus. Jos darbų  yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus („Pragydo paukštelis”, „Pegasas”, „Dainuok, širdie, gyvenimą”, „Poezija”); Lietuvos nacionalinis muziejus („Auditorija”); Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus („Pavasario šventė”).

Dailininkė surengė ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, iliustravo daug knygų vaikams bei buvo apdovanota daugybe medalių, padėkų, garbės raštų.

Kraštietė palaiko ryšį su Šilutėje gyvenančiais giminaičiais, brolio šeima. Esant galimybei lanko tėvų bei kitų artimųjų kapus.

 

Literatūra:

1. Vasilenkaitė-Vainilaitienė, Sofija. Anketa Šilutės personalijų žinynui: [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2015]. 3 p.

Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems