Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Budrius Pranciškus

Budrius Pranciškus Image

Lietuvos birbynininkas, koncertmeisteris.

Gimė 1938 m. vasario 20 d. Gorainiuose (Šilutės r.).

Pirmąsias muzikos žinias Pranciškus Budrius gavo iš tėvo. 1944–1948 m. mokėsi Gorainių pradinėje, 1949–1952 m. – Pagramančio (Tauragės r.) septynmetėje mokyklose, 1952–1956 m. – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1956–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos akademija).

1957–1972 m. P. Budrius buvo „Lietuvos“ ansamblio artistas-birbynininkas, 1967–1972 m. – orkestro vadovas, 1972–1999 m. – ansamblio meno vadovas. 1978–2000 m. jis dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedroje; nuo 1987 m. – docentas.

Parengė ansamblio „Lietuva“ programas: „Klonių aidai“ (1973), „Per tėviškėlę“ (1974), „Dainuojame žmogui“ (1977), „Rugio giesmė“ (1985), „Ein saulelė apie dangų“ (1991). P. Budrius koncertavo kaip solistas su „Lietuvos“ ansambliu Europos valstybėse, Kanadoje, Japonijoje, Filipinuose, Brazilijoje. 1998 m. jis buvo Pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro meno vadovas.

1959 m. P. Budrius tapo tarptautinio konkurso Vienoje (Austrija) laureatu (aukso medalis), 1967 m. – LSSR nusipelniusiu artistu. 1980 m. jis gavo Tautų draugystės ordiną, o 1998 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordiną.

P. Budrius apie ansamblio „Lietuva“ kūrybinę veiklą bei liaudies ansamblio problemas Lietuvoje paskelbė 29 probleminius straipsnius. Liaudies instrumentų orkestrui ir kameriniams ansambliams instrumentavo bei aranžavo apie 500 kūrinių. Radijui įgrojo 250 kūrinių, su birbynių kvintetu įrašė 5 plokšteles, o su ansambliu „Lietuva“ – aštuonias plokšteles, garso kasetes ir t. t.

 

Literatūra:

1.Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas: „Neolitas“, 1995, p. 87.

Budrius Pranciškus

Budrius Pranciškus Image

Lietuvos birbynininkas, koncertmeisteris.

Gimė 1938 m. vasario 20 d. Gorainiuose (Šilutės r.).

Pirmąsias muzikos žinias Pranciškus Budrius gavo iš tėvo. 1944–1948 m. mokėsi Gorainių pradinėje, 1949–1952 m. – Pagramančio (Tauragės r.) septynmetėje mokyklose, 1952–1956 m. – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1956–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos akademija).

1957–1972 m. P. Budrius buvo „Lietuvos“ ansamblio artistas-birbynininkas, 1967–1972 m. – orkestro vadovas, 1972–1999 m. – ansamblio meno vadovas. 1978–2000 m. jis dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Liaudies instrumentų katedroje; nuo 1987 m. – docentas.

Parengė ansamblio „Lietuva“ programas: „Klonių aidai“ (1973), „Per tėviškėlę“ (1974), „Dainuojame žmogui“ (1977), „Rugio giesmė“ (1985), „Ein saulelė apie dangų“ (1991). P. Budrius koncertavo kaip solistas su „Lietuvos“ ansambliu Europos valstybėse, Kanadoje, Japonijoje, Filipinuose, Brazilijoje. 1998 m. jis buvo Pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro meno vadovas.

1959 m. P. Budrius tapo tarptautinio konkurso Vienoje (Austrija) laureatu (aukso medalis), 1967 m. – LSSR nusipelniusiu artistu. 1980 m. jis gavo Tautų draugystės ordiną, o 1998 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordiną.

P. Budrius apie ansamblio „Lietuva“ kūrybinę veiklą bei liaudies ansamblio problemas Lietuvoje paskelbė 29 probleminius straipsnius. Liaudies instrumentų orkestrui ir kameriniams ansambliams instrumentavo bei aranžavo apie 500 kūrinių. Radijui įgrojo 250 kūrinių, su birbynių kvintetu įrašė 5 plokšteles, o su ansambliu „Lietuva“ – aštuonias plokšteles, garso kasetes ir t. t.

 

Literatūra:

1.Kas yra kas Lietuvoje 95/96. Kaunas: „Neolitas“, 1995, p. 87.

Versija neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems