Šilutės r. F. Bajoraičio viešoji biblioteka
Darbo laikas
Renginių kalendorius

Šilutės rajono šimtmečio žmonės

Stancikas Eugenijus Rimvydas

Stancikas Eugenijus Rimvydas Image

Laivės kovų dalyvis, rašytojas.

Gimė 1934 m. balandžio 6 d. Krekenavos miestelyje, Panevėžio apskrityje.

Mirė 2014 m. liepos 3 d. Palaidotas Vilniaus miesto Karveliškių kapinėse.

1947 m. Stancikų šeima persikėlė gyventi į Šilutės miestą. Mokėsi Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija). Čia jis su grupe bendraminčių įkūrė antisovietinę pogrindinę moksleivių organizaciją „Laisvasis Lietuvos jaunimo tautinis susivienijimas”, aktyviai dalyvavo jos veikloje. E. Stancikas ir kiti organizacijos nariai buvo išaiškinti ir suimti.

1952 m. LSSR Aukščiausiasis teismas E. R. Stanciką nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Pesčianyj lageryje (Karagandos sritis, Kazachstanas). Peržiūrėjus baudžiamąją bylą, 1955 m. buvo paleistas į laisvę ir apsigyveno pas tėvus Šilutėje, bet netrukus buvo mobilizuotas į sovietinės armijos statybos pulką Murmansko srityje.

Grįžęs iš karinės tarnybos, E. Stancikas 1957 m. eksternu baigė Šilutės darbo jaunimo vidurinę vakarinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti anglų kalbos. 1958 m. KGB darbuotojų reikalavimu jis iš universiteto pašalintas. Grįžo į Šilutę ir dirbo įvairų fizinį darbą.

1960 m. sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į Vilnių. Dirbo LSSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute laborantu, Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Negavęs darbo pagal specialybę ir leidimo mokytis aspirantūroje, turėjo persikvalifikuoti ir dirbti ekonomistu. Beveik 20 metų dirbo gamybiniame susivienijime „Autoservisas“.

Prasidėjus Atgimimui E. R. Stancikas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis buvo darbovietės Sąjūdžio grupės narys, organizavo susirinkimus ir renginius, dalyvavo „Baltijos kelyje“. 1991 m., per tragiškus sausio įvykius, budėjo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai (LPKS), Tėvynės sąjungai ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (LLKS). Jis buvo renkamas LPKS Tarybos ir Prezidiumo nariu, Revizijos komisijos pirmininku, Vilniaus m. skyriaus valdybos nariu.

Nuo 1993 m. E. R. Stancikas dirbo Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre. Reorganizavus šią instituciją į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, 1997 m. paskirtas Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jam taip pat patikėtos Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko pareigos. E. Stancikui teko vadovauti Komisijai sudėtingiausiu metu, kai į ją masiškai ir beveik vienu metu kreipėsi dešimtys tūkstančių buvusių rezistentų ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų. Šias pareigas E. R. Stancikas ėjo iki 2005 m., kol išėjo užtarnauto poilsio.

1999 m. E. R. Stancikui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. 2010 m. jis išleido prisiminimų knygą „Operacija „Išsigimėliai“, arba moksleiviai MGB pinklėse“.

Literatūra:

1. IN MEMORIAM: Eugenijus Rimvydas Stancikas (1934 04 06–2014 07 03). Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. kovo 29 d.].

2. STANCIKAS, Rimvydas Eugenijus. Operacija „Išsigimėliai“, arba moksleiviai MGB pinklėse: dokumentinė apysaka. Vilnius: Knygiai, 2010, p. 227-228.

Stancikas Eugenijus Rimvydas

Stancikas Eugenijus Rimvydas Image

Laivės kovų dalyvis, rašytojas.

Gimė 1934 m. balandžio 6 d. Krekenavos miestelyje, Panevėžio apskrityje.

Mirė 2014 m. liepos 3 d. Palaidotas Vilniaus miesto Karveliškių kapinėse.

1947 m. Stancikų šeima persikėlė gyventi į Šilutės miestą. Mokėsi Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija). Čia jis su grupe bendraminčių įkūrė antisovietinę pogrindinę moksleivių organizaciją „Laisvasis Lietuvos jaunimo tautinis susivienijimas”, aktyviai dalyvavo jos veikloje. E. Stancikas ir kiti organizacijos nariai buvo išaiškinti ir suimti.

1952 m. LSSR Aukščiausiasis teismas E. R. Stanciką nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Pesčianyj lageryje (Karagandos sritis, Kazachstanas). Peržiūrėjus baudžiamąją bylą, 1955 m. buvo paleistas į laisvę ir apsigyveno pas tėvus Šilutėje, bet netrukus buvo mobilizuotas į sovietinės armijos statybos pulką Murmansko srityje.

Grįžęs iš karinės tarnybos, E. Stancikas 1957 m. eksternu baigė Šilutės darbo jaunimo vidurinę vakarinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti anglų kalbos. 1958 m. KGB darbuotojų reikalavimu jis iš universiteto pašalintas. Grįžo į Šilutę ir dirbo įvairų fizinį darbą.

1960 m. sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į Vilnių. Dirbo LSSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute laborantu, Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Negavęs darbo pagal specialybę ir leidimo mokytis aspirantūroje, turėjo persikvalifikuoti ir dirbti ekonomistu. Beveik 20 metų dirbo gamybiniame susivienijime „Autoservisas“.

Prasidėjus Atgimimui E. R. Stancikas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis buvo darbovietės Sąjūdžio grupės narys, organizavo susirinkimus ir renginius, dalyvavo „Baltijos kelyje“. 1991 m., per tragiškus sausio įvykius, budėjo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai (LPKS), Tėvynės sąjungai ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (LLKS). Jis buvo renkamas LPKS Tarybos ir Prezidiumo nariu, Revizijos komisijos pirmininku, Vilniaus m. skyriaus valdybos nariu.

Nuo 1993 m. E. R. Stancikas dirbo Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre. Reorganizavus šią instituciją į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, 1997 m. paskirtas Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jam taip pat patikėtos Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko pareigos. E. Stancikui teko vadovauti Komisijai sudėtingiausiu metu, kai į ją masiškai ir beveik vienu metu kreipėsi dešimtys tūkstančių buvusių rezistentų ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų. Šias pareigas E. R. Stancikas ėjo iki 2005 m., kol išėjo užtarnauto poilsio.

1999 m. E. R. Stancikui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. 2010 m. jis išleido prisiminimų knygą „Operacija „Išsigimėliai“, arba moksleiviai MGB pinklėse“.

Literatūra:

1. IN MEMORIAM: Eugenijus Rimvydas Stancikas (1934 04 06–2014 07 03). Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. kovo 29 d.].

2. STANCIKAS, Rimvydas Eugenijus. Operacija „Išsigimėliai“, arba moksleiviai MGB pinklėse: dokumentinė apysaka. Vilnius: Knygiai, 2010, p. 227-228.

Didinti raides
Keisti ryškumą