Kultūros ministras: „Biblioteka neturi asocijuotis su knygų sandėliu” ir… Lietuvos „lietuviškiausia biblioteka”

Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacija sukvietė šalies viešųjų bibliotekų vadovus į kas trejus metus vykstantį visuotinį susirinkimą. Pasak asociacijos pirmininkės Danguolės Abazoriuvienės, 59 asocijuotus juridinius narius vienijanti nevyriausybinė organizacija užmezgė partnerystės ryšius su Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Slovėnijos asociacijomis, vykdė 4 tarptautinius bibliotekininkų kompetencijų ir gebėjimų ugdymo projektus Prancūzijoje ir Vokietijoje, subūrė partnerių tinklą, tarp kurių – Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacija „Langas į ateitį”, Vilniaus universitetas, UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė”, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Asociacija teikė siūlymus rengiamiems bibliotekų veiklos teisėkūros aktams, atstovavo savivaldos bibliotekas Seimo, Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir kito lygmens komisijose, mobilizavo bibliotekininkus naujų, inovatyvių ir bendruomenėse populiarių paslaugų plėtrai.
KULTŪROS MINISTRAS: „BIBLIOTEKA NETURI ASOCIJUOTIS SU KNYGŲ SANDĖLIU…”
Ūgtelėjusia viešųjų bibliotekų įtaka šalies nacionalinės kultūros judėjimui pasidžiaugė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Pasak ministro, „Biblioteka neturi asocijuotis su knygų sandėliu, o tapti globalios informacijos centru”. Paaiškindamas savo, kaip valstybės politiko, bibliotekos misijos matymą Š. Birutis be atodairų patvirtino: „Dėsiu visas pastangas, kad bibliotekos būtų sujungtos”. Tiesa, susirinkimo dalyviams suprasti, ką ir kaip ministras ketina sujungti buvo sudėtinga. Sumanymas patikslintas nebuvo. Potekstėje suprasta – reformos planuojamos viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų sektoriuose. Bibliotekų sujungimų, atjungimų (ir ne vieno) per pastarąjį 25-metį Lietuvoje jau būta. Todėl Lietuvos bibliotekininkų bendruomenę labiau jaudino Kultūros ministerijos jau galiojančių teisės aktų būsena. Į Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorės Vidos Garunkštytės paraginimą taisyti kasmet ministro tvirtinamas bibliotekininkų darbo apmokėjimo lenteles taip, kad aukščiausi tarnybinio atlyginimo koeficientai būtų nustatomi bibliotekininkystės ir informacijos-komunikacijos specialybę įsigijusiems bibliotekininkams, ministras patikino: „Bibliotekininkų atestavimas, suteikiant kvalifikacines kategorijas ir nustatant apmokėjimą pagal atestavimo rezultatus, ištaisys šiuo metu esančią nevykusią bibliotekininkų darbo apmokėjimo tvarką”. Nauji bibliotekininkų atestavimo nuostatai jau yra rengiami. Pasak ministro, ES struktūrinių fondų lėšomis jau šįmet bus atnaujinta viešųjų bibliotekų kompiuterinė-programinė įranga. Bibliotekoms bus perduota per 300 naujų kompiuterių, 115 tūkst. eurų skirta „Bibliotekos pažangai 2″ (BP2) sėkmės projektams koofinansuoti. Pastarajame paraiškų atrankos konkurse F. Bajoraičio viešoji biblioteka su projektu „Bendruomenės HUBAS bibliotekoje” siekia gauti 45000 eurų finansavimą. Viešosios bibliotekos, kaip atminties institucijos, yra kviečiamos įsijungti į knyginio paveldo turinio skaitmeninimą, išsaugant etnografinių regionų rašytinio paveldo išskirtinumą, pasitarnaujant krašto savasties ir unikalių kultūros vertybių gaivinimui.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo Jono Mickaus nuomone, „Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacija yra svarbus sraigtelis tarp valstybės lygmens ir savivaldos valdžių, siekiant padėti viešosioms bibliotekoms spręsti veiklos problemas”. Pasak J. Mickaus, akivaizdi bibliotekų pažanga, augantis autoritetas savivaldybių bendruomenėse, ryški kai kurių viešųjų bibliotekų regionuose lyderystė įkvepia tikėti, kad bibliotekos išliks atsinaujinančiomis, novatoriškomis ir iššūkius priimančiomis institucijomis. Po trumpos ir įkvepiančios J. Mickaus kalbos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gen. direktorius, hab. dr. prof. Renaldas Gudauskas improvizavo: „J. Mickui patarčiau, kad patartų savivaldybių politikams ir visų lygių savivaldos vadovams tapti aktyviausiais bibliotekų paslaugų vartotojais”. R. Gudausko manymu, dviguba nauda būtų akivaizdi: politikai ir savivaldos vadovai tikrai pažintų bibliotekas, į jas noriai bei išmintingai investuotų. Pasak direktoriaus, būtent bibliotekos pagal savo institucinę prigimtį bendruomenėse įgyvendina informacinės aplinkos tobulinimo ir informacijos valdymo procesus, deja, dažnai įžvelgiamus tik intelektualaus vertintojo akimis.
LIETUVOS „LIETUVIŠKIAUSIA BIBLIOTEKA”
Po dalykiškų kalbėjimų, svarstymų, viešųjų bibliotekų raidos problemų aptarimų, tradiciškai, kaip ir kasmet, paskelbta ir įteikta 14 metų nominacijų, septynios iš jų – viešosioms bibliotekoms ir tiek pat viešųjų bibliotekų filialams. Nominacijų rėmėjai – UAB „Asseco Lietuva” (gen. direktorius Albertas Šermokas) ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (gen. direktorius Remigijus Šeris). Šventiškai nuskambėjus trumpai, bet įspūdingai virtuozo saksofonisto Danieliaus Praspaliausko muzikinei programai, „Lietuvos lietuviškiausios bibliotekos” nominacijos liudijimas ir specialus prizas įteiktas F. Bajoraičio viešajai bibliotekai. Sėkmė šilutiškius lydėjo už praėjusiais metais parengtą ir įgyvendintą programą „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties sąskambiai”, kurią sumanė viešoji biblioteka kartu su darbščiaisiais savo partneriais ir bendraminčiais: rajono Savivaldybės Švietimo skyriumi, Šilutės pirmąja, Vydūno, Ž. Naumiesčio gimnazijomis, Kintų vidurine, Juknaičių, Katyčių, Martyno Jankaus, Pamario, Pašyšių, Saugų Jurgio Mikšo, Traksėdžių pagrindinėmis mokyklomis, Žibų pradine mokykla, Ž. Naumiesčio mokykla-darželiu, Kintų Vydūno kultūros centru, Salos etnokultūros ir informacijos centru, Šilutės kultūros ir pramogų centru, Šilutės muziejumi, Žemaičių krašto etnokultūros centru, Klaipėdos universitetu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Bauskės centrine biblioteka (Latvija), Kaliningrado A. P. Gaidaro biblioteka ir Kaliningrado municipaliteto bibliotekos filialu Nr. 4 (Rusija), Punsko kultūros namais (Lenkija). Dėkojame partneriams ir sveikiname juos su visų mūsų kūrybinio sumanymo pripažinimu!
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvui taip pat įteiktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės padėkos raštas už inovatyvias iniciatyvas, kuriant informacinę visuomenę ir aukštą bibliotekos paslaugų lygį. Šilutiškius bibliotekininkus šiai padėkai pristatė Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos taryba.