Mokytis žinoti, mokytis gyventi kartu, mokytis augti, mokytis būti…

2015 m. spalio 28 d., Vita Gerulienė

Spalio 3–12 dienomis Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacija inicijavo tarptautinį forumą Slovėnijoje „Atvira biblioteka”, kuriame dalyvavo Lietuvos viešųjų bibliotekų vadovaujantys darbuotojai. Delegacijos vadovė – Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, rėmėja – Lietuvos kultūros taryba. Forumo renginiai vyko Liublijanos, Grosuplje, Kranj, Koper, Izola bei Radovljicos bibliotekose, kurios įdomios plataus spektro teikiamomis paslaugomis skirtingoms vartotojų grupėms.

Išvažiuojamojo forumo tikslai – stiprinti įvairių regionų bibliotekų bendradarbiavimo ryšius, sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio bibliotekoms skleisti savo unikalią ir pažangią patirtį, motyvuoti bibliotekas tarpinstituciniam dialogui, kūrybiškumui, tarptautinės patirties įveiklinimui Lietuvos bibliotekų veiklose, skatinti užsienio šalių domėjimąsi Lietuvos bibliotekomis bei garsinti Lietuvos vardą.
Lietuvos viešųjų bibliotekų delegacija dalyvavo įvairiuose tobulinimosi renginiuose. Pranešimus skaitė asociacijos prezidentė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė, Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė, Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir mokslo klausimais Jonas Mickus, kt.
Grosuplje savivaldybės viešoji biblioteka
Ji įsikūrusi pačioje miesto širdyje ir yra viena ryškiausių įstaigų, atliekanti svarbų vaidmenį bendruomenės, kurią sudaro 18 500 gyventojų, gyvenime. Bibliotekos veikla prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1967 m dirbo pirmasis profesionalus bibliotekininkas.
Bibliotekos informacinės sistemos plėtra, socialiniai ir ekonominiai santykiai lėmė šiuolaikiškos bibliotekos atsiradimą. Šiuo metu biblioteka aprūpinta šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, erdviomis skaityklomis, puiki prieiga prie bibliotekos dokumentų rinkinių.
2003 m. Grosuplje savivaldybė pradėjo renovuoti ir 2007 m. atidarė naują biblioteką. Šiandien čia dirba profesionalūs bibliotekininkai, teikiantys profesionalias paslaugas, užtikrinantys pasitikėjimą tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų. Biblioteka kasdien sulaukia apie 750 lankytojų per dieną. Ji turi pasiūlyti daug šiuolaikinės literatūros, elektroninių žurnalų, nemokamą prieigą prie interneto, reikalingos literatūros studijuojantiems. Lankytojai gali apsilankyti parodų galerijoje, išgerti puodelį kavos kavinėje arba dalyvauti vakaro kultūriniuose renginiuose. Jauniesiems skaitytojams bibliotekoje organizuojamos specialios istorijų pasakojimo valandos. Šios bibliotekos įvaizdis kyla bendradarbiaujant su vietos mokyklomis, ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, asociacijomis, kt.
Kranj miesto biblioteka
Biblioteka veikia renovuoto buvusio prekybos centro pastate. Tai ypač šiuolaikiška, moderni, pritaikyta lankytojui, apstatyta puikiais skandinaviško minimalizmo ir funkcionalumo baldais įstaiga. Šioje bibliotekoje kiekvienas apsilankęs ras informacijos apie profesinį švietimą ir įvairių sričių mokymus, meno paveldą, kt. Joje organizuojami įvairūs kursai ir seminarai. Tam, kad prieiga prie dokumentų būtų patraukli vartotojui, šių knygos namų šeimininkai kardinaliai pakeitė knygų skyriuose pozicijas, kad jie būtų logiškai ir pagrįstai susieti tarpusavyje. Vėliau buvo sukurta kaspinų sistema, ant kurios surašyti sekcijų pavadinimai. Juostelės nukreipia skaitytoją pereiti nuo laiptinės iki knygos, esančios skyriuje. Bibliotekos pastatą galima matyti iš bet kurio bibliotekos taško. Kiekviena sekcija turi savo spalvą. Juostelės sudaro įdomią vaizdinę struktūrą ant lubų, savo spalva ženklina knygos vietą skyriuje. Kuo toliau vartotojas stovi, tuo labiau spalva tampa ryškesnė, gerėja matymo kampas. Nuoseklus vizualinis planas visoje bibliotekoje susietas su architektūra, interjero dizainu, knygų skyriais, vaizdine tapatybe.
Biblioteka išsiskiria skaitmenine knygų kolekcija, poezijos leidinių kolekcijomis, organizuojami itin patrauklūs skaitymo skatinimo projektai jauniesiems skaitytojams, edukaciniai bei kultūros renginiai visoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, literatūros vakarai, autorinių parodų pristatymai, edukaciniai kursai, knygų klubai, istorijų pasakojimo valandos, kūrybinės dirbtuvės, įrengtas funkcionalus kambarys jaunimui, anot jų: „Ne dėl to, kad mums jis būtų patraukus, bet jiems”.

Radovljicoje
Biblioteka buvo įkurta 1946 m. ir pavadinta slovėnų dramaturgo ir istoriko Anton Tomaz Linhart (1756–1795) vardu. Ji apima 1,335 m2 plotą ir siūlo turtingą kolekciją knygų ir daugialypės terpės elementų, 55 vietų skaityklą. 2007 m. bibliotekos kolekcija (įskaitant jos filialus) sudarė daugiau nei 157 000 elementų. Biblioteka organizuoja daug nuolatinių knygos ir kultūros renginių vaikams bei suaugusiems.
Itin glaudžiai bendradarbiaujama su pradinėmis mokyklomis, vaikai skatinami pasinerti į fantazijų pasaulį. Projekto dalyviams padedama išvengti mokymosi sunkumų, sumažinama disleksijos galimybė, gerinami skaitymo įgūdžiai, kurie yra gana prasti, todėl norima vaikams įteigti, kad knygas reikia skaityti. Nustatyti tokie kriterijai: knygos turinys turėtų būti ne per didelis (100 puslapių), tekstas turėtų būti skirstomas į trumpus skyrius, sakiniai turėtų būti paprasti, daug iliustracijų, šriftas turi būti pritaikytas sergantiems disleksija. Kiekvienas studentas galiausiai gauna apdovanojimą (rezervuoti bilietą į kiną).
Koper biblioteka
Kiekvienas trylikametis privalo su klase apsilankyti šioje bibliotekoje ir tapti programos „Aukime su knyga” dalyviu. Tai Kultūros ministerijos, Savivaldybės ir leidyklos idėja. Šios programos finale kiekvienas skaitymo skatinimo projekto dalyvis gauna dovanų – knygą. Vienas iš geriausių šios bibliotekos pasiekimų tas, kad kiekvienas slovėnas per vieną valandą perskaito penkiasdešimt lapų ir suvokia ką skaito.
Ši biblioteka dalyvauja pasauliniame, labai populiariame skaitymo skatinimo projekte „Naktis su Andersenu”. Projekte dalyvauja Čekijos, Slovėnijos, Lenkijos, Graikijos, Naujosios Zelandijos, Australijos ir kt. šalių bibliotekos. Iš viso ši programa pritraukia 93 526 vaikus ir suaugusius skaitytojus. Idėją įgyvendino Čekijos biblioteka prieš penkiolika metų, o kitos bibliotekos įsijungė prieš dešimt metų. Kiekviena kitos šalies biblioteka, projekto dalyvė, ruošia savo programą. Kartu su sveikaisiais dalyvauja ir neįgalieji. Programos dalyviai į veiklą įtraukia bibliotekos lankytojus, žaidžia susipažinimo žaidimus. Ryte jie kartu pusryčiauja, tėveliams pristato tai, ką nuveikė per naktį (šeštadienį).
Ši biblioteka dalyvauja ir projekte „Mes galime. Barjerai pasiekti neįgaliuosius”. Tai šviečiamasis projektas, skirtas įveikti barjerą bendraujant su neįgaliaisiais, visiškai nematančiais arba matančiais iš dalies (šis projektas yra Slovėnijos strateginio vystymo projekto dalis). Programa siekiama, kad žmonės nejaustų komplekso bendraudami su neįgaliaisiais, ypač skatinama supažindinti vaikus nuo mažumės su negalią turinčiais žmonėmis. Vaikai turi suprasti, jog visuomenėje yra žmonių su specialiaisiais poreikiais, kad jų reikia ne gailėtis, o elgtis kaip su pilnaverčiais visuomenės nariais. Siekiama šviesti ne tik vaikus, bet ir pedagogus, kad jie turėtų žinių, kaip tai perteikti savo mokiniams. Programos dalyviams parodoma, kad sveikieji gali skaityti, žaisti, daryti daug dalykų, kai tuo tarpu vaikai su negalia to negali, arba turi labai daug stengtis norėdami atlikti įprastus dalykus. Šią programą itin patraukliai veda bibliotekininkas Peter Graso.
Liublijanos biblioteka
Slovėnija vienintelė šalis pasaulyje, kur Kultūros dieną darbuotojai švenčia turėdami laisvą dieną. 2010 m. Slovėnija paskelbta pasaulio knygų sostine. Ši biblioteka turi bibliobusą, apkeliaujantį penkiasdešimt stotelių. Liublijanoje yra aštuonios bibliotekos. Vasarą vykdomas labai populiarus skaitymo skatinimo projektas „Katė maiše”. Didelis dėmesys skiriamas žmonėms su negalia. Paslaugos teikiamos į namus, bibliotekininkas atvyksta į senelių namus, pristato neregiams elektronines knygas. Veikia labai patrauklus knygų skolinimosi būdas „Pasiskolink čia – grąžink bet kur”. Vyksta labai daug informacinio serviso kursų, lankytojai gali keistis informacija tiek su specialistais, tiek su bendraminčiais. Šioje bibliotekoje veikia autonominio užsienio kalbų mokymosi, kompiuterinio raštingumo pradedantiems, pažengusiems bei senjorams mokymosi centras, kuriame galima lankytis nuo penkiolikos metų.
Šioje bibliotekoje elektronines knygas skaitytojai gali skolintis 52 kartus, už kitus kartus reikia susimokėti. Mokomoji literatūra dažniausiai nėra reglamentuota. Iki aštuoniolikos metų amžiaus elektroninės knygos skolinamos nemokamai. Bibliobusais vežama 60 000 knygų, kurias pagal bendrą sistemą (katalogą) skaitytojai užsisako, o bibliotekininkai jas pristato. Bibliobusui užsakoma speciali knygų kolekcija. Jame dirba du bibliotekininkai, iš kurių vienas dar ir vairuoja bibliobusą. Dar ši biblioteka turi filmobusą, kuris yra labia populiarus.

Liublijanos biblioteka yra didžiausia Slovėnijoje. 2009 m. įsikūrusi vietoj šešių miesto bibliotekų. Viso 35 filialai, iš kurių 20 Liublijanoje. Dirba 223 žmonės, 75 % profesional8s bibliotekininkai, 25 % bibliotekininkų asistentai, kiti techninis personalas. Bibliotekos plotas – 17000 m2, biblioteka pritraukia 1,5 mln. Lankytojų. Metų biudžetas 1,3 mln. Eur., Atlyginimams skiriama 6 mln. Eur. Bibliotekos vizija ir misija -suprasti pokyčius ir jiems pasirengti. Kismet yra sumąstoma naujų dalykų, kad kitos bibliotekos galėtų perimti patirtį. Jų tikslas – būti lyderiais visoje Slovėnijoje.
Be profesinių patirčių, grožėjomės unikalia Slovėnijos gamta – Bledo kalnų kurortu, vadinamu Slovėnijos simboliu, idiliškoje salelėle įsikūrusia Blebo pilimi, grožėjomės Radovljicos apylinkėmis, Postoinos urvų galerijomis, kambariais ir labirintais, grožėjomės įspūdingiausiu statiniu Slovėnijoje – Predjamos pilimi, kt. stebuklais.