Popietėje „Mildos gegužinė“ – knygos, paukšteliai iš šieno ir bibliotekos globėjas

Šių metų gegužės mėnesio viduryje – tikra švenčių puokštė. Gegužės 13-ąją minime lietuvių deivės Mildos (meilės) dieną, o gegužės 15-oji – tarptautinė šeimos diena sutapo su Sekminėmis. Visų šių švenčių proga Kintų filialo bibliotekininkės pakvietė savo skaitytojus į F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projekto „Bendruomenės HUB‘as: Atrask saviraiškos kodą“ „Kūrybiškumo kodo“ edukacinę popietę su tautodailininkais, lietuvių tradicijų puoselėtojais Angele ir Vytautu Raukčiais. Kartu su jais atvyko ir Marija Gailienė, kuri pristatė savo ketvirtąją knygą „Ariadnės kamuolys“.

Popietę pradėjo chiromantė, knygų autorė Marija Gailienė. Pirmąją savo knygą „Marso slėnis“ ji išleido prieš 20 metų ir tuo metu tai buvo viena pirmųjų knygų apie chiromantiją, chirologiją. Vėliau netgi išleido knygą „Likimo vingiai Marso slėnyje“. Ši knyga tapo tarsi vadovėlis tiems, kas norėjo išmokti chirologijos mokslo.  Trečioji jos knyga „Gyvenimo juodraštis“ – tai ilgametė jos sukaupta patirtis ir žmonių, kuries ji skaitė iš delno, gyvenimo istorijos. Šios knygos tikslas – atskleisti, kaip kartais verta ir kaip geriau nesielgti gyvenime. Ketvirtojoje knygoje sugulė ne tik žmonių istorijos, bet ir chirologijos mokslo teiginiai, nagrinėjama parapsichologijos mokslo įtaka šiuolaikiniam žmogui.

Pati Marija Gailienė teigia, kad kiekvieno žmogaus delnas – lyg jo barkodas – visos žinios, informacija apie žmogaus gyvenimą užkoduota būtent delne, o kiekvienas pirštas atsakingas už tam tikras asmens savybes. Nors manoma, kad likimo pakeisti negalima, tačiau autorė teigia, kad pasąmonės dėka mes galime šiek tiek pakoreguoti tai, kas mums lemta. Tereikia labai norėti, tikėti tuo ir veikti, kad pasiektum ko trokšti. Tuomet ir delne atsiranda naujos likimo linijos.

Na, o prisistatydama Angelė Rauktienė per daug nedaugžodžiavo, kaip pati sakė „esu praktikė“, tad trumpai pristačiusi savo darbus iš šieno, medinius angelus bei Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistą  knygą apie jų kūrybą „Liaudies meistrai Angelė ir Vytautas Raukčiai“, čiupo maišą šieno ir pakvietė visus susirinkusius pasigaminti keletą paukštelių. Tiek maži, tiek dideli paėmę į rankas pernai paties Vytauto nupjauto, saulėje išdžiovinto šieno kuokštelį pasigamino sau po porą paukštelių. Gamybos procesas buvo daug lengvesnis, nei atrodė apžiūrinėjant atsivežtus Angelės kurtus darbelius iš šieno.

Pasigaminus dailius, gamta kvepiančius paukštelius, bibliotekininkė pakvietė dalyvavusius prie arbatos puodelio. Džiugi žinia pasiekė kintiškius – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ metu visos Lietuvos bibliotekos kviečiamos prisijungti prie iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką“. Ja siekiama parodyti, jog bibliotekos nėra tik knygų skaitymo vieta. Jos pereina į kitą lygmenį ir tampa tarpininkais tarp bendruomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus. Taigi Kintų bibliotekos globėju tapo tautodailininkas Vytautas Rauktys. Jis gimė ir užaugo Kintų seniūnijoje, lankė čia mokyklą tad ir bibliotekoje būdavo dažnas svečias. Gyvendamas Šilutės rajone ir dažnai atvykdamas į Kintus, jis mielai sutiko būti Kintų bibliotekos globėju, rengti čia savo ir žmonos darbų parodas bei bendradarbiauti su biblioteka organizuojant renginius.