Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje ir Žemaičių Naumiesčio filiale svečiavosi literatūrologė dr. Ilona Čiužauskaitė bei literatas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Svečių tikslas buvo supažindinti pamario bendruomenę su išleista nauja knyga – Aleksandro Žirgulio (1909–1986) ir Dominyko Urbo (1908–1996) korespondencijos rinktine „Laiškų dialogas“. Dviejų vienos kartos redaktorių ir vertėjų susirašinėjimas truko apie tris dešimtmečius – maždaug nuo XX a. šešto dešimtmečio pradžios (1950 m.) iki devinto dešimtmečio pradžios (1980 m.). Jų korespondencija atskleidžia to laikotarpio leidybinę ir kultūrinę situaciją šalyje. Publikuojamuose laiškuose daugiausia gvildenami vertimo ir redagavimo klausimai: kokius kūrinius buvo renkamasi versti, kokios vertimo tendencijos vyravo, koks redaktoriaus bei kūrinių rengėjo vaidmuo leidžiant lietuvių klasikų raštus.
Knygos sudarytoja ir rengėja, kraštietė dr. I. Čiužauskaitė, įvardindama naujosios knygos gimimo priežastį, prisiminė, jog jau rengiant Juozo Tumo-Vaižganto raštus jos dėmesys krypo į A. Žirgulio, vieno iš lietuvių tekstologijos kūrėjų, nuostatas. 2018 m. buvo išleista jos sudaryta A. Žirgulio rinktinė „Laiškai“. Pastebėjus, jog didelę dalį sudaro laiškai, adresuoti D. Urbui ir pastarojo A. Žirguliui, kilo mintis jų susirašinėjimui skirti atskirą leidinį.
Knygą išleidusios asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas, vesdamas pokalbį su I. Čiužauskaite, vertėją D. Urbą įvardijo kaip žodžio meistrą, sugebėjusį kalbėti taip, lyg skaitytų popieriaus lape užrašytą tekstą – vaizdingais, taisyklingais, nugludintais sakiniais. D. Urbas vertimo istorijoje traktuojamas kaip meninio vertimo pradininkas. Neatsitiktinai Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2008 m. įsteigė D. Urbo premiją už geriausią vertimo debiutą.
Leidinyje „Laiškų dialogas“ be A. Žirgulio ir D. Urbos laiškų, saugomų Lietuvos literatūros ir meno archyve, publikuojama nemaža nuotraukų, pačios knygos sudarytojos I. Čiužauskaitės pastabų, komentarų, paaiškinimų apie laiškuose minimus asmenis, įvykius, knygas.
Virginija Veiverienė
