Žmonės, šalys, dideli miestai, laivai švenčia vardadienius. Taip ir Rusnė jau ne pirmą dešimtmetį kovo pirmą dieną kartu su pavasariu pasitinka savo vardadienį. Vienais metais – triukšmingiau, kitais metais – santūriau. Ne išimtis buvo ir ši kovo pirmoji.
Vakaras prasidėjo nuo rimties ir susimąstymo minutės, kuria susirinkusieji prisijungė prie maldų bei palaikymo broliškai ukrainiečių tautai sunkią jos išbandymų valandą.
Varžytuvių dalyviai rinkosi Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale, nes tarp knygų yra šilta ir jauku. Varžytuves, kuriose dalyvavo penkios komandos, vedė, klausimus ir užduotis rengė tikra Rusnės patriotė, entuziastė, gidė, miestelio istorijos žinovė, tautodailininkė Violeta Benetienė.
Klausimai buvo vieni už kitus sudėtingesni. Žaidėjai į vienus atsakė gana lengvai, atsakant į kitus prireikė pasukti galvas. Tarp užduočių, lyg tos Rusnės upės, susipynė ansamblių „Sklada“, „Luotužė“ dainos, sukurtos salos poetų žodžiais. Dainavo visi. Juk tai buvo giesmės, pripildytos meilės savo miesteliui, savo gimtinei. O ji prasideda nuo namų, kur užaugai, alyvų krūmo prie sodybos, nendrių, subridusių į vasarodrungnius Pakalnės vandenis, nuo vasarą raibuliuojančio oro virš dulkėto vingiuoto vieškelio.
Pirmavo tai viena, tai kita komanda. Juk taip ir turi būti. Teko įveikti klausimus istorijos, kultūros, etnografijos temomis, net žuvų ar paukščių pavadinimus prisiminti. Laimėjo visi: vieni – knygą ar menininkės rankų nuglostytą suvenyrą, kiti – naujas žinias, prasmingus dainos žodžius, geras emocijas. O kur dar galimybė pabūti kartu. To mums dabar taip trūksta…
Algimantas Čėsna,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Rusnės filialo bibliotekininkas
