Sausio šeštąją Lietuva minėjo garbaus rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 130-ąsias gimimo metines. Vasario 6-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Vėdrynas“ narėmis prisiminta poeto lyrika. Įžanginį žodį tarus šio klubo vadovei Irenai Arlauskienei, vyko trumpo filmuko apie poetą peržiūra, klausytasi jo balso įrašo. Janina Markauskienė perskaitė eilėraštį „Rūpintojėlis“. Susimąstyta, o ko mes patys imame ilgėtis, kuo artimas eilėraščio žmogus.
Kiek sykių esame skaitę eilėraštį „Margi sakalai“? Gražus ir niekada nenusibostantis. Tikriausiai ir šiandien nėra tikslaus atsakymo, kodėl jie negrįžo.
Veronika Siutilienė perskaitė romansą „Pakvipo žemė“. Nelengva užduotis teko Nijolei Čepienei – perskaityti ir pakalbėti apie eilėraščius „Vivo plango“ ir „Marše macabre“.
Šių eilučių autorė, pasirinkusi ciklą „Mano mėnesiai“, kalbėjo apie poeto brandžios būties metą, apmąstant jaunystės kūrybos temas, apibrėžiant nueitą kelią, mėnesių spalvas.
Eilėraštį „Vasaris“ perskaitė Regina Agafanovienė.
Įdomu buvo pasiklausyti Irenos Arlauskienės įžvalgų apie poemėles „Parafrazės”, „Žilvinas ir Eglė” ir „Prometėjas” – senokai apie jas bebuvome girdėjusios ar skaičiusios. Jautriai skambėjo jos atmintinai skaitomos ištraukos iš poemėlės „Žilvinas ir Eglė“.
Kaip visada nekantraudamos laukėme pasiklausyti Zinos Kuzminskaitė skaitomų sonetų. Nuskambėjo „Dėkoju tau“, „Jeigu tave sutikčiau“ ir „Jei neganda mudu išskirtų“.
Aldona Sapronaitienė jautriai pasidalino savo įžvalgomis apie eilėraščius „Langas“ ir „Somnambulas“.
Vida Tarozienė išsakė įspūdžius apie Aldonos Ruseckaitės knygą „EMMI“. Tai romanas apie keturias V. Mykolaičio-Putino moteris – mamą Magdaleną, seserį Magdaleną, žmoną Emiliją ir mūzą Ireną. Ji papasakojo apie poeto daltonizmą (anksčiau nebuvome girdėjusios). Ir apie poeto „vilko plauką“, kuris trukdė bendrauti su žmonėmis, jaustis laisvai dėstytojaujant auditorijoje.
Pokalbį apibendrino Aldona Norbutienė, atsakydama į klausimą „Kam Lietuvai ir mums reikia poeto V. Mykolaičio-Putino“.
„Vėdryno“ klubo literačių pokalbyje, prisimenant poeto 130-ąsias gimimo metines, galėjo keistai atrodyti kalbėtojų būrys. Vienuolika lektorių! Taip, pokalbyje dalyvaujančios pranešėjos turėjo vieningą planą, kad tekstas po teksto, nuosekliai atskleistų rašytojo kūrybos kelią, laikmečio diktuojamą stilių, aktualią tematiką. Pokalbio metu atversti šio kūrėjo gyvenimo puslapiai padėjo geriau suvokti sudėtingos V. Mykolaičio-Putino kūrybos prasmę, kaip dovaną visai Lietuvai.
Muzikinį foną kūrė nuolatinė literatūrinių vakarų dalyvė Tatjana Petravičienė.
Birutė Morkevičienė
