Birželio 2–6 dienomis dvylika Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų specialistų dalyvavo profesinėje stažuotėje „Įtrauki Nyderlandų bibliotekų praktika: informacijos išteklių fondų formavimas ir prieinamumas visiems“ Nyderlanduose. Profesinę stažuotę organizavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, o jos įgyvendinimas finansuotas iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų. Šioje stažuotėje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką atstovavo Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja Dalia Bardauskienė.
Stažuotės tikslas – susipažinti su pažangia Nyderlandų atminties institucijų patirtimi, informacijos išteklių fondų formavimo strategijomis ir sklaidos principais įvairioms auditorijoms, gilinti profesines žinias bei ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip specialiąsias kolekcijas ir bibliotekų paslaugas pritaikyti skirtingiems vartotojų poreikiams ir padaryti jas kuo prieinamesnes bei patrauklesnes įvairioms bendruomenių grupėms. Vizitų metu aplankytos vienos iš pažangiausių kultūros ir informacijos institucijų – Van Gogo muziejus, Amsterdamo viešoji biblioteka, „Rozet“ centras Arnhemo mieste bei Delft technologijų universiteto biblioteka. Kiekvieną dieną aplankyta vis kita biblioteka suteikė vertingų profesinių įžvalgų.
Amsterdame – kultūros ir žinių sankirta
Pirmąją stažuotės dieną dalyviai lankėsi dviejose išskirtinėse kultūros įstaigose. Pirmasis – pasaulinio garso Vincento van Gogo muziejus Amsterdame. Vincentas van Gogas laikomas vienu žymiausių XIX a. olandų dailininkų, o muziejus saugo didžiausią jo darbų kolekciją pasaulyje. Lankytojams pristatoma daugiau nei 200 paveikslų, apimančių visą dailininko kūrybinį kelią – nuo ankstyviausių 1881 m. tapytų darbų iki paskutiniųjų, nutapytų prieš pat mirtį. Greta eksponuojami ir žymių V. van Gogo amžininkų – Polio Gogeno, Žoržo Sera, Klodo Monė, Anri de Tulūz-Lotreko – kūriniai, padedantys atskleisti to meto meninį kontekstą.
Stažuotės dalyvės muziejuje susipažino su inovatyviais meno pristatymo metodais: interaktyviomis instaliacijomis, ekspozicijomis, informacijos pateikimo sprendimais. Ypatingas dėmesys čia skiriamas prieinamumui – muziejus kuria sąlygas lankytis įvairių poreikių turintiems žmonėms. Šis vizitas paskatino pažvelgti į kultūros paveldą kaip į gyvą, šiuolaikiškai interpretuojamą ir visiems prieinamą vertybę.
Vėliau sekė vizitas Amsterdamo viešojoje bibliotekoje (Openbare Bibliotheek Amsterdam, OBA). Tai viena lankomiausių ir inovatyviausių viešųjų bibliotekų Europoje. Šiuo metu OBA tinklas apima 29 filialus Amsterdame ir aplinkinėse savivaldybėse. Pagrindinė OBA biblioteka, kurioje ir lankėsi stažuotės dalyviai, išsiskiria įspūdinga architektūra, moderniu išplanavimu ir erdvėmis, atliekančiomis ne tik informacinę, bet ir kultūrinę, edukacinę bei socialinę funkciją. Biblioteka išsiskiria ne tik turtingais informacijos ištekliais, bet ir daugiafunkciškumu – joje įrengtas 250 vietų teatras, radijo studijos (AmsterdamFM, OBA Live), biblioteka-muziejus bei lauko terasa su restoranu septintajame aukšte, iš kur atsiveria įspūdinga miesto panorama. Kasmet čia apsilanko apie 4 mln. lankytojų bei surengiama per 1200 įvairaus pobūdžio kultūrinių ir edukacinių renginių, pritraukiančių plačią auditoriją.
Bibliotekos viduje erdvės suplanuotos taip, kad natūraliai skatintų lankytojų judėjimą, atradimą ir įsitraukimą – nuo tylos zonų individualiam skaitymui ar darbui su kompiuteriu iki bendravimui skirtų kampelių. Stažuotės dalyviai susipažino su pažangiomis informacijos išteklių fondo formavimo strategijomis ir sklaidos principais, skirtais skirtingoms tikslinėms grupėms. Ypatingas dėmesys bibliotekoje skiriamas universalaus dizaino principų taikymui – bibliotekos erdvės ir paslaugos pritaikytos skirtingų poreikių turintiems lankytojams: įrengti liftai, eskalatoriai, aiški ženklinimo sistema, patogus priėjimas prie lentynų ir darbo vietų. Susitikimo su bibliotekos darbuotoja Bente ten Haaf metu aptartos praktikos, kaip kuriama įtrauki, šiuolaikiška ir visiems atvira viešoji biblioteka, kuri atlieka ne tik informacinę, bet ir svarbią bendruomeninę bei kultūrinę misiją.
Daugiakultūrinis bendradarbiavimo pavyzdys – Arnhemo „Rozet“ centras
Antroji profesinės stažuotės diena buvo skirta Arnhemo miestui, kur lankytas daugiafunkcinis „Rozet“ centras. Ši unikali institucija vienija viešąją biblioteką, miesto archyvą, muziejų, meno švietimo platformą, bendruomenės kolegiją, parodų erdves, kavinę, renginių, konferencijų sales. Tai išskirtinis kultūrinės sinergijos modelis, leidžiantis efektyviai integruoti skirtingas paslaugas bei kurti glaudų bendradarbiavimą tarp skirtingų kultūros sričių. „Rozet“ centras yra ne tik žinių, bet ir bendruomenės susitikimo vieta, kviečiančia lankytojus įsitraukti į kultūrinį, edukacinį ir socialinį gyvenimą.
Vizito metu Klaipėdos regiono bibliotekų darbuotojai susipažino su bibliotekoje taikomomis informacijos išteklių formavimo ir sklaidos strategijomis, orientuotomis į šiuolaikinių vartotojų poreikius. Daug dėmesio čia skiriama informacijos prieinamumui – įrengiamos patogios erdvės ir taikomi sprendimai, padedantys lengviau skaityti ir naudotis informacija visiems lankytojams, nepaisant jų amžiaus ar individualių poreikių. Stažuotės dalyvės taip pat atkreipė dėmesį į architektūrinius sprendimus: erdvus, šviesus interjeras, natūralių medžiagų naudojimas kuria jaukią atmosferą, skatinančią lankytojus pasilikti ilgesniam laikui.
Vizitas „Rozet“ centre leido iš arti pamatyti, kaip viešoji biblioteka gali būti visapusiškos bendruomenės stiprinimo ašis – ne tik informacijos šaltinis, bet ir kultūros, mokymosi bei socialinės įtraukties erdvė.
Delft technologijų universiteto biblioteka – tvari akademinė biblioteka
Trečiąją dieną aplankyta viena pažangiausių akademinių bibliotekų Europoje – Delft technologijų universiteto biblioteka (TU Delft). Tai viena didžiausių ir moderniausių mokslinių bibliotekų Nyderlanduose, garsėjanti savo modernia architektūra, pažangiomis paslaugomis bei tvarumo principais. Pastatas išsiskiria įspūdingu kūginiu stogu, kuris organiškai įsilieja į universiteto aplinką – šis architektūrinis sprendimas ne tik formuoja pastato siluetą, bet ir vizualiai integruoja biblioteką į kraštovaizdį. Viduje kūgio konstrukcija padalija erdvę į aiškiai apibrėžtas darbo, kūrybos ir poilsio zonas, kurios pritaikytos skirtingiems vartotojų poreikiams.
Biblioteka siūlo prieigą prie daugiau nei 860 tūkstančių fizinių ir skaitmeninių informacijos išteklių bei tūkstančių mokslinių žurnalų. Joje įrengtos erdvės, kuriose studentai ir mokslininkai gali dirbti su skaitmeniniu turiniu, kurti projektus ar vykdyti tyrimus. Vizito metu stažuotės dalyviai susipažino su informacijos išteklių fondo organizavimo principais bei inovatyviais sprendimais, kurie užtikrina patogų, suprantamą ir visiems pasiekiamą informacijos naudojimą. Pastaraisiais metais TU Delft bibliotekoje vyksta reikšmingi pokyčiai – aktyviai skaitmeninami informacijos ištekliai, siekiant juos padaryti lengviau prieinamus ir patrauklesnius vartotojams. Vienas ryškiausių pavyzdžių – projektas „Collection Wall“ (liet. Kolekcijos siena), kuriuo siekiama apjungti fizines ir skaitmenines kolekcijas į vieningą, interaktyvų informacijos pateikimo modelį.
Kaip ir kitose lankytose institucijose, TU Delft bibliotekoje didelis dėmesys skiriamas universalaus dizaino principų taikymui – tiek bibliotekos erdvėse, tiek ir paslaugų organizavime. Aplinkos aiškumas, orientavimosi sistemos, patogus priėjimas prie informacijos išteklių bei ergonomiškos darbo vietos sukuria palankią aplinką mokymuisi, kūrybai ir bendradarbiavimui. Ši biblioteka – tai aktyvi mokslo, inovacijų bei universiteto bendruomenės erdvė.
Patirtis, įkvepianti pokyčiams
Stažuotės dalyvės į Lietuvą grįžo kupinos įspūdžių, profesinių įžvalgų. Ši patirtis suteikė neįkainojamą galimybę iš arti pamatyti, kaip Nyderlandų bibliotekos kuria savo informacijos išteklių fondus, planuoja erdves bei taiko inovatyvius, darbo su bendruomene, metodus. Vizitų metu įsitikinta, kad šiuolaikinė biblioteka, tai kur kas daugiau nei vieta knygoms – tai dinamiškas, atviras ir bendruomenę telkiantis centras, kuriame vyksta nuolatinis mokymasis, kūrybinė raiška, kultūriniai susitikimai ir socialinė sąveika.
Dalyvės tikisi, kad įgyta patirtis padės kryptingai tobulinti Klaipėdos regiono bibliotekų veiklą, didinant jų patrauklumą, prieinamumą ir aktualumą skirtingoms visuomenės grupėms. Įgytomis žiniomis planuojama aktyviai dalintis su kolegomis, inicijuoti pokyčius vietos bibliotekose bei ieškoti kūrybiškų būdų, kaip pritaikyti Nyderlanduose matytas pažangias praktikas.
Parengė Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos
Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja
Dalia Bardauskienė
