Balandžio 23–29 dienomis minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Skaityk tarp eilučių“, skatinanti visuomenę dar kartą susimąstyti apie žodžio, informacijos ir skaitymo laisvės reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Šios savaitės metu visos šalies bibliotekos kviečia lankytojus ne tik skaityti, bet ir aktyviai dalyvauti renginiuose, diskusijose bei susitikimuose su autoriais, taip stiprinant bendruomeniškumą ir kritinį mąstymą.
Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė baigiamąjį Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginį – susitikimą su dr. Vytautu Sinica, kurio metu pristatyta jo knyga „Kolonizacija“ bei vyko diskusija tema „Ar spėsime išsaugoti lietuvišką Lietuvą?“. Renginyje dalyvavo knygos autorius – politologas, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo narys, aktyviai analizuojantis visuomenės, kultūros ir valstybės raidos klausimus. Tai jau trečioji V. Sinicos knyga. 2019 m. išleista knyga „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“, kurioje analizuojama demokratijos, vertybinių karų ir pačios tautos būklė Lietuvoje. 2023 m. pasirodė šio autoriaus sudaryta knyga „Ukrainos karo pamokos“, kur dėmesys skiriamas ne tik Ukrainai ir Rusijai, bet ir įvairiausias pozicijas karo atžvilgiu užimančioms ir reikšmingą vaidmenį suvaidinusioms šalims.
Susitikimo metu daug dėmesio skirta pastarųjų metų migracijos procesams Lietuvoje. Diskusijoje akcentuota, kad kasmet į šalį legaliai atvyksta dešimtys tūkstančių užsieniečių, o tai kelia įvairių socialinių, ekonominių ir kultūrinių klausimų bei problemų.
Knyga „Kolonizacija“ pristatyta kaip bandymas iš anksto įvertinti iššūkius, su kuriais jau susidūrė daugelis Europos valstybių – nuo kultūrinės tapatybės kaitos iki socialinių įtampų. Diskusijos metu pabrėžta, kad Lietuva vis dar turi galimybių laiku reaguoti į vykstančius procesus, priimti apgalvotus sprendimus ir išsaugoti savo kultūrinį bei socialinį identitetą.
V. Sinica atkreipė dėmesį, kad Lietuva, spręsdama vidaus problemas, pernelyg dažnai remiasi darbo jėgos imigracija iš trečiųjų šalių, tačiau nepakankamai įvertina ilgalaikes šio proceso pasekmes. Šiuo metu imigrantai sudaro apie 8 proc. visų Lietuvos gyventojų – tai maždaug 207 tūkst. žmonių. Daugiausia jų atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano ir Indijos. Nesuvaldžius augančių imigracijos mastų, šalies nacionalinė sudėtis gali negrįžtamai keistis. Anot jo, dabartinės tendencijos kelia rimtą susirūpinimą, o vykstantys procesai primena sisteminę kolonizaciją. Knygos autorius dabartinius migracijos mastus lygina su 50 metų trukusia sovietizacija, teigdamas, kad per ilgą laiką panašus atvykėlių skaičius gali turėti panašų demografinį poveikį, nors pats procesas vyksta visiškai skirtingomis sąlygomis. Net ir ženkliai sumažintas migrantų skaičius gali reikšmingai pakeisti šalies demografinę padėtį. Migraciją, jo vertinimu, skatina pigesnės darbo jėgos poreikis, darantis spaudimą vietos darbuotojams, todėl būtina atsakingai vertinti jos ekonomines, socialines ir kultūrines pasekmes.
Renginyje aktyviai dalyvavo šilutiškiai – jie ne tik klausėsi, bet ir įsitraukė į diskusiją, dalijosi savo įžvalgomis, kėlė klausimus bei svarstė galimus sprendimus šiandienos iššūkiams. Tokie susitikimai bibliotekose dar kartą parodo, kad jos yra ne tik knygų saugyklos, bet ir gyvos diskusijų, idėjų bei pilietinio dialogo erdvės.
Dalia Pupšytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė
