Gegužės 22 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vienu ryškiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų Rimantu Kmita. Renginio metu poetas, prozininkas, literatūros kritikas, eseistas ir literatūrologas pristatė savo kūrybą bei bendravo su skaitytojais.
R. Kmita kuria poeziją, rašo literatūros mokslo knygas ir romanus, yra sukūręs pjesių teatrui. Nuo 2010 metų jis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Domėjimasis rašymu prasidėjo dar mokykloje. Autorių itin žavėjo Juozo Erlicko kūryba. Jo humoras, kalbos žaismas ir gebėjimas apie rimtus dalykus kalbėti ironiškai paliko didelį įspūdį. Galbūt todėl ir pats R. Kmita pradėjo rašyti humoreskas bei trumpus humoristinius tekstus. Jam patikdavo juos skaityti kitiems ir matyti žmonių reakcijas – taip autorius pajuto, kad tekstas gali veikti skaitytoją, sužadina emociją. Tai tapo viena pirmųjų paskatų rimčiau domėtis kūryba.
Plačiajai auditorijai autorius geriausiai pažįstamas iš romano „Pietinia kronikas“ (2016), parašyto šiaulietiška šnekta apie 9-ojo 10-ojo dešimtmečio Šiaulių gyvenimą. Šis kūrinys tapo bestseleriu, laimėjo Metų knygos rinkimus, o pagal romaną vėliau buvo sukurtas spektaklis ir kino filmas.
Susitikimo metu didžiausias dėmesys skirtas naujausiam autoriaus romanui „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ (2025). Rašytojas plačiau pristatė knygos temas, kūrybinį procesą, atsakė į skaitytojų klausimus bei dalijosi įžvalgomis apie šiuolaikinę literatūrą.
Kalbėdamas apie kūrybą, autorius pabrėžė, kad kalba jo tekstuose yra itin svarbi: „Man svarbu ne tik tai, kas pasakojama, bet ir kaip pasakojama. Rašydamas „Pietinia kronikas“ supratau, kad bendrine kalba tie personažai tiesiog nekalbėtų. Pietinio rajono žmonės turėjo savo ritmą, žodyną, humoro jausmą, mėgstamą muziką. Norėjosi visa tai išsaugoti autentiškai.“ Pasak rašytojo, Šiaulių tarmė kūryboje nėra vien stilistinė detalė, ji padeda kurti personažus, atskleidžia jų mąstymą, socialinę aplinką ir laikmetį.
Kalbėdamas apie naujausią romaną, R. Kmita pasakojo, kad knygoje „Editos kompleksas. Normalūs žmonės nesišypso“ tas pats pasaulis tęsiamas jau iš Editos perspektyvos. Rašytojui buvo įdomu, kaip tą patį laiką ir tą pačią aplinką išgyveno merginos. Nekilo abejonės, kad ir jų balsas turėtų skambėti ta pačia specifine Pietinio rajono žargonu kalba. Autorius atskleidė, kad Editos personažas jam niekada neatrodė tik antraplanis. Rašant „Pietinia kronikas“ Edita turėjo savo charakterį, savo balsą ir požiūrį į gyvenimą. Pasak rašytojo, naujajame romane svarbi ir moteriška „Pietinia kronikų“ romano versija. „Pietinia kronikas“ buvo gana vyriška istorija – su kiemo kultūra, bachūrų draugystėmis ir to meto vyrišku mąstymu. Tačiau tas pats laikas buvo ir merginų gyvenime, jų patirtys, bandymas atrasti save. Norėjosi parodyti, kaip tas pats rajonas ir tos pačios gatvės gali atrodyti visiškai kitaip iš moteriškos perspektyvos.
Paklaustas apie artimiausius kūrybinius planus, R. Kmita atskleidė ketinantis imtis naujo dokumentinio pasakojimo apie Šiaulių miesto regbio klubo istoriją. Autoriui ši tema itin artima, jis pats yra žaidęs regbį, todėl būsimas projektas remsis ne tik archyvine medžiaga, bet ir autentiškais išgyvenimais bei Šiaulių regbio klubo veteranų prisiminimais. Pasak kūrėjo, svarbi projekto dalis bus susitikimai su buvusiais ir esamais klubo nariais, kurie pasidalins savo prisiminimais apie regbio kultūrą Šiauliuose. Šie pasakojimai jungs dokumentiką, garsą ir scenos meną. Projektą planuojama plėtoti keliomis kryptimis. Viena jų – radijo dokumentika, kurioje ypatingas dėmesys bus skiriamas garsinei atmosferai: aikštės garsams, sirgalių emocijoms, sportininkų balsams ir miesto ritmui, kartu su įgarsintomis istorijomis. Taip pat numatomas tarptautinis scenos meno projektas – spektaklis, kuriamas bendradarbiaujant su Latvijos menininkais ir teatro kūrėjais. Anot autoriaus, būsimas projektas sieks ne tik įamžinti regbio sporto Lietuvoje istoriją, bet ir atskleisti Šiaulių regbio klubo narių asmenybes.
Renginys sulaukė gausaus būrio literatūros mylėtojų ir tapo puikia proga gyvai susitikti su autoriumi, iš arčiau pažinti jo kūrybą bei užduoti rūpimus klausimus. Susitikimo pabaigoje visi norintys galėjo asmeniškai pabendrauti su rašytoju ir gauti jo autografą.
Dalia Pupšytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė
