Bibliotekininkų partnerystės maršrutas – Šilutė-Brašovas

Bibliotekininkai Brašove 2011 sausio 8 d., Dalia Užpelkienė

F. Bajoraičio viešosios bibliotekos  bibliotekininkų grupė lankėsi  Brašovo (Rumunija) Džordžo Baritiu centrinėje bibliotekoje. Kelionė tikslas – kontaktinis dviejų valstybių bibliotekininkų susitikimas, vykdant Šilutės raštijos ir knygių draugijos bei Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Keliaujanti knygos dekada „Šimtmečių akistat

Šįmet rugsėjo pirmąją abiejų valstybių bibliotekininkai mažuosius Pamario knygininkus pakvies susirinkti į F. Bajoraičio bibliotekos Vasaros kiemelyje rengiamą, Mokslo ir žinių dienai skirtą renginių programoje „Kelionė į žinių orbitą“.

Brašovas – Transilvanijos istorijos ir kultūros centras Brašovas, arba dar kitaip vadinamas karūnuotuoju, iš kitų Rumunijos miestų išsiskiria savo gyventojų  nacionaline sudėtimi. Nuo XVIII a. vengrai ir vokiečiai (sasai) čia draugiškai susigyveno. Būtent šių tautybių meistrai Brašove pastatė tvirtovę, apjuostą gynybos sienomis. Pastarąjį šimtmetį tvirtovės ansamblis restauruojamas, sukurti ir paskelbti turizmo maršrutai, atidarytas etnografinis muziejus. Tačiau Brašovas, kaip ir visa Rumunija, išgyvena pastovių permainų laikotarpį, kai laužomi senieji stereotipai, o istorijos kultūros paveldo samprata, sovietmečiu laikyta tik  praeities atgyvena, įgauna naują pobūdį. „Senųjų  knygos ir rašto, išsaugotų etninių tradicijų ir išlikusių kultūrų pavyzdžiu dabar tik pradedamas atkurti istorinis Rumunijos paveldas“, šilutiškiams bibliotekininkams pasakojo Brašovo D. Baritiu centrinės bibliotekos direktorius dr. Danielis Nazare. Praeityje (1888) Brašovą jungė trys didžiulės gyventojų skaičiumi tarpusavyje lygios bendruomenės. Tai buvo sasai, kurie įkūrė senąjį Brašovą ir šiuo metu yra išlikę apie 1000 jų palikuonių, vengrai, šiandien sudarantys apie 1/10 visos miesto bendruomenės ir rumunai.

Knygos ir rašto paveldas

Nors  rumunų knyga ir raštas turi senas tradicijas, iki šiolei ši sritis yra mažai tyrinėta. Pirmosios spaustuvės Brašove (1539) įkūrėjas Jochanas Gonterijus paliko nemažą senosios rumunų spaudos palikimą, kuris šiuo metu yra saugojamas Brašovo D. Baritiu vardo bibliotekoje. Čia yra ir 1839 metais leisto vietos leidinio „Transilvanijos laikraštis“ bei 1853 metų laikraščio „Rumunijos telegrafas“ numeriai, kuriuose  detaliau aprašomi tuometinių Brašovo etninių grupių sasų ir vengrų nacionaliniai papročiai, etnokultūros tradicijos, dariusios įtaką rumunų tautinėms tradicijoms formuotis. Unikalūs senosios Rumunijos XVI – XIX a. raštijos pavyzdžiai knygos ir periodika nors ir yra saugojami Brašovo  bibliotekoje, jie tebėra menkai aktualizuojami, nes tokia yra recesiją išgyvenančios valstybės politika – taupymas ir tik pačių būtiniausių socialinių sektorių valstybėje finansavimas.

 

Rumunija nėra turistų meka

Rumunija nėra pasaulio, ar Europos turizmo meka. Priešingai, jau keletą metų Lietuvos turistinės agentūros pripažįsta, kad į šią šalį nesurenkama net viena turistų grupė iš Lietuvos, nes lietuvaičiuose gyvas ne tik istorinį paveldą dar neatkūrusios, bet ir nesaugios valstybės įvaizdis. Nors šilutiškiai bibliotekininkai, globojami savo kolegų brašoviečių, yra tvirtai įsitikinę priešingai. Anglų kalba labiau nei rusų, mielai bendraujantys rumunai yra paslaugūs ir draugiški, mielai sutinkantys parodyti kryptį pasiklydusiems, ar pavyzdžiui, suplanavusiems kelionę į kalnus itin pigiu privačiu automobiliu, padaryti svetimšaliui dar ir malonią staigmeną – nuvežti į egzotišką kalnų tarpeklio su kriokliu vietą ir taip pamaloninti svetimšalio akį.   Taupieji šilutiškiai bibliotekininkai, kolegų paraginti, žinoma, nepraleido progos apsilankyti etnografinėje rumunų smuklėje, paragauti reto skonio įvairių rumuniškų vynų ir nacionalinių patiekalų su tradiciniu kukurūzų garnyru… Ir visas toks vieno vakaro pasisėdėjimas kainuoja tiek, kiek  mažiausios kainos eiliniai pietūs eiliniame lietuviškame restorane. O kur dar slovakų dainas primenančios siautulingos rumunų melodijos, galantiški, nacionaliniais aprėdais pasidabinę malonūs ir paslaugūs barmenai, jauki, kaimo trobos aplinką primenanti aplinka… Tikrai verta!

 

Biblioteka pradėta automatizuoti

Brašovo D. Baritiu centrinė biblioteka įsikūrusi XIX a. pradžios pastate, primenančiame senovinę rumunams būdingų pastatų, su iškiliomis kolonomis, architektūrą ir buvusiųjų sovietinių laikų interjero puošmena – spalvingais vitražais. Savotiškai jaukų interjerą papildo įspūdingų laiptų galerija su antrame aukšte atverta vieta knygų ir dailės darbų parodoms. Kol kas Brašovo biblioteka, kaip ir visos universalios Rumunijos bibliotekos, nėra modernizuota, tačiau pirmieji naujų komunikacijos technologijų žingsniai jaučiami. Pasak bibliotekos vadovo, turinčio humanitarinių mokslų daktaro vardą Danielo Nazare, bibliotekoje įkurtas Europos Sąjungos informacijos centras, gauti pirmieji 5 prie interneto prijungti kompiuteriai, elektroninė vartotojų informavimo lenta, pradėta diegti bibliotekų integrali informacinė sistema. Tiesa, pasak vyr bibliotekininkės komunikacijai Joanos Chiru, pirmieji bibliotekininkų automatizacijos žingsniai tik prasidėjo. Įvestas popierinis, bet jau identifikuojamas elektroninis skaitytojo pažymėjimas, į kompiuterinį katalogą pradėti suvesti dokumentų fondų duomenys, tarp kurių  yra ir senų, retų leidinių kolekcija. Beveik  2000  vnt. vienijantis senųjų  knygų fondas į D. Baritiu centrinę biblioteką pateko po sovietinės valdžios Rumunijoje griūties. Dalis paveldosauginių knygų surinkta iš mokyklų, bažnyčių, privačių asmenų. Pati seniausia kolekcijos knyga , kaip pasaulyje įprasta, yra religinio pobūdžio „Naujasis testamentas“, išleistas Brašove 1557 m. ir į biblioteką patekęs iš vienos seniausių Brašovo apskrities bažnyčių. Pasak J. Chiru, brašoviečiai labai vertina savo bibliotekos skaityklose  akademinėms bibliotekoms įprastą tylą, taip demonstruodami solidarumą su gausiai bibliotekoje besilankančiu akademiniu jaunimu, rengia daug profesionalaus meno parodų, knygų pristatymų, tačiau nesižavi, priešingai nei lietuvaičiai, triukšmingomis knygų mugėmis, kraštiečių susitikimais, įvairiomis skaitymo skatinimo akcijomis. Nors šilutiškių patirtis jiems atrodė nauja, iki šiol neatrasta ir verta dėmesio siekiamybė.
Spausdinti
Facebook komentarai