Bibliotekininkų partnerystės maršrutas – Šilutė-Brašovas
2011 sausio 8 d., Dalia Užpelkienė
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkų grupė lankėsi Brašovo (Rumunija) Džordžo Baritiu centrinėje bibliotekoje. Kelionė tikslas – kontaktinis dviejų valstybių bibliotekininkų susitikimas, vykdant Šilutės raštijos ir knygių draugijos bei Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Keliaujanti knygos dekada „Šimtmečių akistat
Šįmet rugsėjo pirmąją abiejų valstybių bibliotekininkai mažuosius Pamario knygininkus pakvies susirinkti į F. Bajoraičio bibliotekos Vasaros kiemelyje rengiamą, Mokslo ir žinių dienai skirtą renginių programoje „Kelionė į žinių orbitą“.
Brašovas – Transilvanijos istorijos ir kultūros centras Brašovas, arba dar kitaip vadinamas karūnuotuoju, iš kitų Rumunijos miestų išsiskiria savo gyventojų nacionaline sudėtimi. Nuo XVIII a. vengrai ir vokiečiai (sasai) čia draugiškai susigyveno. Būtent šių tautybių meistrai Brašove pastatė tvirtovę, apjuostą gynybos sienomis. Pastarąjį šimtmetį tvirtovės ansamblis restauruojamas, sukurti ir paskelbti turizmo maršrutai, atidarytas etnografinis muziejus. Tačiau Brašovas, kaip ir visa Rumunija, išgyvena pastovių permainų laikotarpį, kai laužomi senieji stereotipai, o istorijos kultūros paveldo samprata, sovietmečiu laikyta tik praeities atgyvena, įgauna naują pobūdį. „Senųjų knygos ir rašto, išsaugotų etninių tradicijų ir išlikusių kultūrų pavyzdžiu dabar tik pradedamas atkurti istorinis Rumunijos paveldas“, šilutiškiams bibliotekininkams pasakojo Brašovo D. Baritiu centrinės bibliotekos direktorius dr. Danielis Nazare. Praeityje (1888) Brašovą jungė trys didžiulės gyventojų skaičiumi tarpusavyje lygios bendruomenės. Tai buvo sasai, kurie įkūrė senąjį Brašovą ir šiuo metu yra išlikę apie 1000 jų palikuonių, vengrai, šiandien sudarantys apie 1/10 visos miesto bendruomenės ir rumunai.
Knygos ir rašto paveldas
Nors rumunų knyga ir raštas turi senas tradicijas, iki šiolei ši sritis yra mažai tyrinėta. Pirmosios spaustuvės Brašove (1539) įkūrėjas Jochanas Gonterijus paliko nemažą senosios rumunų spaudos palikimą, kuris šiuo metu yra saugojamas Brašovo D. Baritiu vardo bibliotekoje. Čia yra ir 1839 metais leisto vietos leidinio „Transilvanijos laikraštis“ bei 1853 metų laikraščio „Rumunijos telegrafas“ numeriai, kuriuose detaliau aprašomi tuometinių Brašovo etninių grupių sasų ir vengrų nacionaliniai papročiai, etnokultūros tradicijos, dariusios įtaką rumunų tautinėms tradicijoms formuotis. Unikalūs senosios Rumunijos XVI – XIX a. raštijos pavyzdžiai knygos ir periodika nors ir yra saugojami Brašovo bibliotekoje, jie tebėra menkai aktualizuojami, nes tokia yra recesiją išgyvenančios valstybės politika – taupymas ir tik pačių būtiniausių socialinių sektorių valstybėje finansavimas.
Rumunija nėra turistų meka
Rumunija nėra pasaulio, ar Europos turizmo meka. Priešingai, jau keletą metų Lietuvos turistinės agentūros pripažįsta, kad į šią šalį nesurenkama net viena turistų grupė iš Lietuvos, nes lietuvaičiuose gyvas ne tik istorinį paveldą dar neatkūrusios, bet ir nesaugios valstybės įvaizdis. Nors šilutiškiai bibliotekininkai, globojami savo kolegų brašoviečių, yra tvirtai įsitikinę priešingai. Anglų kalba labiau nei rusų, mielai bendraujantys rumunai yra paslaugūs ir draugiški, mielai sutinkantys parodyti kryptį pasiklydusiems, ar pavyzdžiui, suplanavusiems kelionę į kalnus itin pigiu privačiu automobiliu, padaryti svetimšaliui dar ir malonią staigmeną – nuvežti į egzotišką kalnų tarpeklio su kriokliu vietą ir taip pamaloninti svetimšalio akį. Taupieji šilutiškiai bibliotekininkai, kolegų paraginti, žinoma, nepraleido progos apsilankyti etnografinėje rumunų smuklėje, paragauti reto skonio įvairių rumuniškų vynų ir nacionalinių patiekalų su tradiciniu kukurūzų garnyru… Ir visas toks vieno vakaro pasisėdėjimas kainuoja tiek, kiek mažiausios kainos eiliniai pietūs eiliniame lietuviškame restorane. O kur dar slovakų dainas primenančios siautulingos rumunų melodijos, galantiški, nacionaliniais aprėdais pasidabinę malonūs ir paslaugūs barmenai, jauki, kaimo trobos aplinką primenanti aplinka… Tikrai verta!
Biblioteka pradėta automatizuoti