Įspūdžiai iš 80-osios IFLA konferencijos Lione

2014 m. rugsėjo 11 d., Sandra Jablonskienė

 

Rugpjūčio 16-22 dienomis Lione (Prancūzija) vyko kasmetinis pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 80-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja, kurios tema „Bibliotekos, piliečiai, visuomenė: žinių santaka” („Libraries, Citizens, Societies: Confluense for Knowledge”).

 

Lionas – tai trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, išsidėstęs šalies rytuose. Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje su daugiau nei 4 mln. gyventojų. 1998 m. Lionas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

 

Konferencija vyko moderniame Liono konferencijų centre, kurio plotas siekia iki 25 000 kv. m., jame telpa iki 19 000 žmonių. Šiame centre yra daugybė modernių technologijų, trys amfiteatrai, įrengtos vietos parodoms, 26 konferencijų salės. Tai „miestas mieste”, kurį sukūrė žymus italų architektas Renzo Piano.

 

Prieš IFLA atidarymą vyko sesija, skirta kolegoms, dalyvavusiems konferencijoje pirmą kartą. Visi „naujokai” turėjo progą susitikti vienoje iš konferencijų salių ir pabendrauti. Jie buvo skatinami kalbėtis profesiniais klausimais, bendrauti, atrasti naujų draugų, partnerių, užmegzti tarptautines pažintis, keistis patirtimi, nuomonėmis, pateikti savo idėjas. Buvusi IFLA prezidentė Ellen Tise (2009-2011 m.) drąsindama naujokus teigė, kad būtent šių konferencijų metu susipažino su daugeliu žmonių, kalbančių įvairiomis kalbomis, besilaikančių skirtingų tradicijų, tačiau norinčių keistis savo patirtimi bei mokytis iš kitų. Ji taip pat papasakojo, kaip ji fotografuodavosi su IFLA prezidentais, kol pati tapo prezidente. Baigdama savo kalbą Ellen Tise pašmaikštavo, kad ji nieko prieš, jei visi, norintys kaupti nuotraukas su IFLA prezidentais, nusifotografuos su ja.

Konferencijos atidarymo metu galėjome stebėti keletą skirtingų prancūzų kultūros aspektų. Pradžioje pristatyta keletas vienų pirmųjų pasaulyje kino režisierių brolių Liumjerų (Lumière) kino filmų ištraukų. Konferencijos baigiamasis akcentas – šokėjų šou, kurį pristatė grupė „Pockemon Crew”.

 

2014 m. IFLA nacionalinio komiteto nariai, Gérard Collomb, Liono meras ir Bruno Racine, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas, sveikindami bibliotekininkus ir informacijos specialistus iš viso pasaulio, po 25 metų, kai paskutinį kartą suvažiavimas vyko Paryžiuje, pasidžiaugė kad šių metų tema „Bibliotekos, piliečiai, visuomenė: žinių santaka” yra susijusi su Lionu. Žodis „santaka” yra glaudžiai susijęs su Lionu, nes čia susijungia dvi upės – Rona ir Saone. Santakos reiškinys (arba sambūris) yra būdingas Liono istorijai, kadangi į šį miestą per amžius plūsdavo migrantų srautai iš kaimyninių šalių. 

Vėliau visus susirinkusius dalyvius sveikino IFLA prezidentė Sinikka Sipilä, kuri pažymėjo, kad IFLA turi įleidusi gilias tradicijas Prancūzijoje. Ji teigė: „Prancūzijos bibliotekų bendruomenė visada labai palaikė IFLA. Prancūzai kolegos buvo tarp mūsų federacijos steigėjų, susirinkusių Edinburge 1927 m. IFLA konferencija Prancūzijoje vyksta jau šeštą kartą. Ankstesnės IFLA konferencijos vyko Avinjone 1933 m., Paryžiuje 1937 ir 1957 m., Grenoblyje 1973 m. ir vėl Paryžiuje 1989 m. Nacionalinė Prancūzijos biblioteka daugelį metų užsiima IFLA strateginės programos išsaugojimu ir apsauga. Mūsų prancūzų kolegos aktyviai dalyvauja IFLA konferencijų komitetų darbe, remia daugiakalbystės idėją ir kt.”.

 

Profesorius Bernard Stiegler (Londonas, Anglija) pranešime „Skaitymo ateitis“ („The Future of Reading“) išsakė nuomonę, jog „Bibliotekos niekada neišnyks!“.  Taip teigdamas jis kalbėjo, jog dar visai netolimoje praeityje vyravo nuomonė, kad atėjusi nauja skaitmeninė era užbaigs bibliotekų egzistavimą. Profesorius pabrėžė, kad šiandien bibliotekos svarbios kaip niekada, ir pasaulis gali stebėti naują visų tipų bibliotekų virsmą. Regioninės, mokslinės, viešosios bibliotekos ir ateityje turės lemiamą ir svarbų vaidmenį.

 

IFLA konferencijos atidarymo dienos popietę įvyko iškilmingas parodos atidarymas.  Pristatyti įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Čia buvo galima išvysti naujausių technologijų, kurios galėtų būti pritaikytos bibliotekų veikloje. Bibliotekininkai, kiti besidomintys bendravo su parodos dalyviais, aptarė bendradarbiavimo sąlygas, užmezgė kontaktus.

 

Į konferenciją suvažiavo per 4 tūkstančius bibliotekininkų iš įvairių pasaulio kampelių. Nemažai renginių buvo skirta bibliotekos ir bibliotekininko vaidmeniui šiuolaikiniame skaitmeninės informacijos, naujų technologijų amžiuje. Kalbėta informacijos prieinamumo ir jos atvirumo visiems vartotojams temomis. Nemažas dėmesys skirtas architektūriniams bibliotekų projektams, pastatų pritaikymui kolekcijoms ir neįgaliųjų bei specialiųjų poreikių turintiems skaitytojams. Viso pasaulio bibliotekininkai diskutavo apie bibliotekų specialistų kompetencijas, kvalifikacijos ugdymą, jų galimybes ir naujus iššūkius, aptarė privatumo ir duomenų apsaugos klausimus, skaitmeninimą, apžvelgė nuveiktus darbus. Sesijų metu taip pat buvo aptartos ir kitos pasaulio bibliotekininkams aktualios temos, pasidalinta gerąja praktika.

 

Trumpai pristatysiu keletą iš jų.

Sesijoje „Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija: kokia tai svarba asmenims su negalia ir bibliotekų paslaugoms” („The UN Disability Rights Convention: What It Means for Persons with Disabilities and Library Services Worldwide”) kalbėta apie žmones su negalia, kurie susiduria su ekonomine nelygybe, neraštingumu, kultūrine izoliacija ir švietimo diskriminacija, užimtumo visuomeninėje veikloje problemomis. Šiuolaikinės bibliotekos vaidina skatinamąjį vaidmenį neįgaliųjų gyvenime, kadangi padeda visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
 

Theresia Degener, Bochumo taikomųjų mokslų universiteto (Vokietija) profesorė, pranešime „CRPD ir jos komiteto įnašas į bibliotekų paslaugų perspektyvas“ („The CRPD and its impact for library services-a perspective from the CRPD Committee“) kalbėjo apie 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Iki šiol ją pasirašė visos 27 ES šalys ir dar 120 pasaulio valstybių. Šios Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. 

Profesorė atkreipė dėmesį į bibliotekoms svarbius šios Konvencijos straipsnius. Pvz., devintajame straipsnyje kalbama apie geresnį prieinamumą pastatuose (šiuo atveju bibliotekose), jų infrastruktūrą, dizainą, geresnį informacijos prieinamumą, daugiau informacijos lengvai skaitoma kalba ir Brailio raštu, daugiau priemonių, kurios padėtų gerinti interneto ir kitų naujųjų technologijų prieinamumą. Dvidešimt pirmasis straipsnis apibrėžia laisvę gauti informaciją, tai reiškia, kad neįgaliesiems turi būti teikiama pritaikyta informacija, kurią neįgalieji galėtų suprasti, skaityti, suvokti. Trisdešimtajame straipsnyje rašoma, jog  neįgalieji turi teisę į kultūrinį gyvenimą, jiems turi būti suteiktas prieinamumas prie knygų, žurnalų, laikraščių ir kitų leidinių, galimybė be kliūčių lankytis spektakliuose, kituose kultūriniuose renginiuose.

 

Francisco Javier Martinez, atstovavęs Ispanijos nacionalinę aklųjų organizaciją (ONCE),  savo pranešime pristatė tarptautinę Marakešo sutartį, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas išleisti ir platinti kūrinius, pritaikytus akliesiems, regėjimo ar kitą skaitymo negalią turintiems asmenims. Jis pažymėjo sutarties svarbą užtikrinant didesnes negalią turinčių žmonių galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, naudoti kūrinius švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais. Išskyrė problemas su kuriomis susiduria bibliotekos: knygos akliesiems yra labai brangios, šiomis knygomis naudojasi nedidelis kiekis žmonių, nėra knygų įvairiomis kalbomis. F. J. Martinez pabrėžė, jog tik 5% akliesiems skirtų knygų yra pasiekiamos ir tai tik labai išsivysčiusiose šalyse.

 

Sekcija „Kūrybiškos bibliotekos vaikams ir jaunimui“, skirta vaikų ir jaunimo skaitmeniniam raštingumui ir skaitymui skatinti.

Pranešėja Ilkka Marjanen iš Hatulos (Suomija) viešosios bibliotekos akcentavo, jog bibliotekoje besilankantiems paaugliams ir jaunimui reikia duoti kūrybinę laisvę, nes taip jie įgyja galimybę kurti savo turinį bibliotekoje. Ji pristatė tris projektus, kurie buvo įvykdyti per 2012-2013 m. Pirmojo projekto metu bibliotekoje dirbę trys paaugliai kūrė filmuką apie tai, ką jauni žmonės gali veikti bibliotekoje. Šio darbo tikslas – pritraukti į biblioteką potencialius jaunus lankytojus ir griauti nusistovėjusius stereotipus apie biblioteką. Vėliau šis filmukas buvo paskelbtas YouTubeDuring the summer 2012 three teens who worked as summer help wrote, filmed, edited and acted in several digital videos that dealt with breaking common library stereotypes. kanale.

Antras paauglių inicijuotas projektas buvo skirtas įtraukti jaunimą į bibliotekos veiklas ir ieškoti įdomių bei naujų būdų mokytis informacijos paieškos. Pasitelkus detektyvo žanrą sukurtas žaidimas „Paslaptinga žmogžudystė“. Scenarijų kūrė, filmavo, vaidmenis atliko tie patys trys paaugliai. Veiksmas vyksta bibliotekoje, kurioje rastas negyvas bibliotekininkas. Žaidėjai turi ištirti šią žmogžudystę, pasitelkdami rastas užuominas ir žymas. Tam tikslui jie naudojasi bibliotekos fondais, internetu, skaitmeninėmis laikmenomis ir kt. Žaidimo metu įgyta patirtis skatina jaunus žmones išnaudoti savo kūrybines, intelektualines galimybes, lavina vaizduotę, įgūdžius, jie mokosi atsakomybės, informacijos paieškos.

Trečiojoje projekto dalyje jaunimas kūrė skaitmeninius pasakojimus, kuriuose galėjo išsakyti savo nuomonę apie tai, kas jų netenkina socialiniame miesto gyvenime ir su kokiomis problemomis jie susiduria. Dalyviai taip pat pateikė galimus šių problemų sprendimų būdus. Visi skaitmeniniai pasakojimai buvo pristatyti vietos valdžiai, mokykloms ir kitoms institucijoms. Šie projektai per pastaruosius dvejus metus  pritraukė gausią paauglių ir jaunų žmonių auditoriją į biblioteką. Kita vertus, projektai turėjo didelę įtaką ir bibliotekos darbuotojams, kurie tapo atviresni naujoms idėjoms, darbo metodams, išmoko laisviau eksperimentuoti.

 

Pranešėja Marjukka Peltonen iš Tapiolos (Suomija) bibliotekos pristatė mobiliųjų technologijų, skaitmeninio raštingumo reikšmę vaikams ir jaunimui kuriant bibliotekos turinį. Naudodami išmaniuosius telefonus, planšetes jaunieji bibliotekos lankytojai kūrė mobilias istorijas apie tai, ką jų nuomone įdomaus galima nuveikti bibliotekoje. Čia galima naudotis 3D spausdintuvais, robotais, su kuriais bibliotekos darbuotojai supažindina jaunuosius lankytojus, moko jais naudotis. Išnaudodami naujausių technologijų galimybes jie kuria, taip lavindami savo vaizduotę, fantaziją, interpretuoja perskaitytus literatūros kūrinius. Taip pat jie, išklausę trumpą mokymosi kursą apie tam tikras programas, kuria melodijas, muziką, kurias skiria savo draugams ar kitiems artimiems žmonėms. Visa tai paaugliams ir  jaunimui suteikia išminties, žinių ir naujų perspektyvų. Naujos skaitmeninės technologijos, knygų pasaulis suvedamas į vieną nišą, tai suteikia naujų iššūkių. Mokosi ne tik vaikai, bet ir patys bibliotekininkai, jų bendravimas tampa neatsiejamas.

 

IFLA konferencijos metu priimta Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir plėtrą (Lyon Declarationon Access to Information and Development). Šios deklaracijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus 2015 m. Jungtinių tautų Tvaraus vystymosi tikslų programoje, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į prieigą, naudojimą ir dalijimąsi informacija, kuri yra būtina skatinant tvarų vystymąsi ir atstovaujant demokratinėms visuomenėms.

 

Viešnagės metu aplankėme Liono viešąją biblioteką – modernią, įsikūrusią miesto centre, penkiaaukščiame pastate. Ji įkurta 1520 m. Ši biblioteka turtinga savo fondais, susidedančiais iš beveik 3,8 mln. dokumentų. Čia saugomos vertingos rankraščių, senų knygų, meno knygų, spaudinių, fotografijų, tekstilės, CD ir DVD, filmų, šiuolaikinio meno ir literatūros specialiosios kolekcijos. Bibliotekoje galima rasti vieną iš didžiausių inkunabulų kolekcijų Prancūzijoje (1300 knygų). Bibliotekoje vyksta kultūriniai renginiai, nemokami koncertai, spektakliai, diskusijos, knygų pristatymai. Bibliotekoje gausu naujausių šiuolaikinių technologijų, čia plačiai prieinami skaitmeniniai katalogai.

Biblioteka siūlo privilegijuotą prieigą prie šiuolaikinio meno kolekcijų. Įdomu tai, kad bibliotekos pažymėjimą turintys lankytojai gali išsinuomoti meno kūrinį tam tikram laikui, parsinešant jį namo.

Liono savivaldybės bibliotekoje veikė paroda, skirta Liono miestui. Šis miestas visada buvo Europos kryžkelėje dar nuo Antikos laikų. Ekspozicija – pilna lobių ir  biblioteka yra šio lobio saugotoja. Kolekciją sudaro: rankraščiai, žemėlapiai, labai reti spausdinti dokumentai, ištaigingai įrišti tomai, graviūros, fotografijos ir kai kurie neįtikėtinai sunkiai apibūdinami daiktai. Kolekcija sujungia kelias kalbas, dokumentų amžius siekia šimtmečius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dalyvavimas IFLA konferencijoje suteikė galimybę įgyti tarptautinės patirties, susipažinti su įvairiais žmonėmis, pamatyti reikšmingiausius bibliotekose atliktus darbus, įgyvendintus projektus, plačiau sužinoti apie bibliotekų veikloje taikomas naujoves bei šiuolaikines skaitmenines technologijas.