Popietė vaikams „Uždeki žvakelę ant pamiršto kapo”

2014 m. spalio 30 d., Diana Formanikaitė

Prieš Vėlines skubame sutvarkyti artimųjų kapus, prisimename juos degindami žvakutes. Savanoriai rengia apleistų kapinių ir kapelių, kurių galbūt nebėra kam prisiminti, tvarkymą. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę. Tad kas yra Vėlinės?

Vėlyvą spalio 30-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filialo būrelio vaikai susipažino su bibliotekininkės Dianos Formanikaitės paruoštomis skaidrėmis apie Vėlines, jų tradicijas ir papročius. Susirinkusiems papasakota apie Vėlinių kilmę, siejamą su senųjų lietuvių tikėjimu, jog mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais, bet vėlėms būdavo keliamos puotos.

Po šviečiamosios pamokos apie Vėlines jaunieji gardamiškiai su bibliotekininke aplankė Gardamo kapinaites. Uždegę savo atsineštas žvakutes ant pamirštų kapų ir juos sutvarkę, jie sugrįžo atgal į biblioteką. Vaikai dalinosi įspūdžiais, jiems labai patiko stebėti kapinaites, skęstančias žvakių šviesoje.