Internetinės transliacijos metu diskutuota apie tautines vertybes

Internetinės transliacijos metu diskutuota apie tautines vertybes2015 m. gegužės 6 d., Žaneta Jokužytė

Gegužės 5 dieną Lietuvos viešosiose bibliotekose, tarp jų ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bei jos filialuose, vyko tiesioginė internetinė transliacija iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijos. Transliacijos tema „Kokia tautiškumo samprata šiandien?”.
Transliacijos metu pašnekovai kalbėjo apie tautines vertybes, jų stiprinimą; skirtumus tarp tautiškumo, patriotizmo ir pilietiškumo. Taip pat diskutuota apie dėmesį krašto apsaugai ir kodėl jis ypatingai svarbus pastarųjų politinių įvykių kontekste.

Pokalbyje dalyvavo lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų (paleoastronomijos ir etnokosmologijos) pradininkas Lietuvoje Libertas Klimka ir renginių organizavimo bendrovės „Evento” vadovas, verslininkas, maratonininkas, įvairių bėgimų Lietuvoje nugalėtojas bei prizininkas, bėgimo treneris, Lietuvos šaulių sąjungos narys Karolis Urbelionis.
Internetinės transliacijos metu diskutuota apie tautines vertybesLibertas Klimka, kalbėdamas apie tautiškumą, teigė, kad pirmiausia tai yra sietina su Motinos kalba, kurią atsinešame gimdami, su istorine atmintimi ir tradicijomis bei papročiais. Šiandien mūsų kalba skursta – vidutiniškai mes vartojame tik 300 žodžių iš lietuvių kalboje esamų 350 000–400 000 žodžių. Ypač trūksta lietuvių kalbos vartosenos viešojoje erdvėje – įmonių, įstaigų pavadinimai dažniausiai nelietuviški arba pasitelkiami išvestiniai naujadarai.
Anot pašnekovo, tautiškumą galima puoselėti, saugoti ir būnant svečioje šalyje, jis turi būti ugdomas šeimoje, vėliau – mokykloje, visuomenėje. Lietuvoje gyvena įvairių tautybių piliečiai, vertinantys ir saugojantys savos tautos tradicijas. Jeigu žmogus padaro šalies, tautos labui daugiau nei paprastas pilietis, jis – jau patriotas.
Karolis Urbelionis apžvelgė Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo istoriją, atkreipė dėmesį į jos nuo 1920 m. leidžiamą žurnalą „Trimitas”, buvusius autorius – įžymias kultūros ir visuomenės asmenybes, supažindino su Sąjungos struktūra, veikla, pasidalijo mintimis apie šių dienų politinius įvykius ir grėsmes.
Klausytojai, naudodamiesi elektronine klausimų uždavimo forma http://klausimas.3erdve.lt, galėjo užduoti klausimus svečiams.

 

Spausdinti
Facebook komentarai