Poezija, kalbanti apie gyvenimą…
2000 metais kovo 21-ąją UNESCO paskelbė Pasauline poezijos diena. Pirmą kartą ji paminėta Paryžiuje. Nuo tos dienos ši tradicija pasiekė daugelį šalių. Kovas – pirmasis pavasario mėnuo, skelbiantis artėjantį gamtos prabudimą. O kas geriau gali atspindėti žmogaus ir gamtos virsmą nei poezijos eilės? Poezija geba kasdienybei suteikti neregėtų atspalvių, padėti joje atrasti save, prikelti ir dar kartą padėti išgyventi jautriausias gyvenimo akimirkas. Juk galiausiai kiekvienam iš mūsų skirtas bent vienas eilėraštis. Visiems be išimties.
,,Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu. Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu”, – tokiais Justino Marcinkevičiaus žodžiais poezijos popietė prasidėjo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filiale.
Bibliotekininkė Danutė Adomavičienė renginio pradžioje kalbėjo: „Jeigu šiandien esate čia, vadinasi mylite poeziją”. Visiems susirinkusiems ji priminė, kad kovo mėnuo svarbus net keliomis datomis. Kovo 10 dieną buvo minimas žymaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienis, kovo 16 dieną paminėta Knygnešio diena, o 21 dieną minima Pasaulinė poezijos diena. Visos šitos datos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Minėdami Knygnešio dieną kiekvienais metais primename sau ir kitiems apie meilę kalbai bei tėvynei, kurią taip puoselėjo poetas J. Marcinkevičius.
Pakalbėti apie poeziją bei paskaityti mėgstamų poetų eilėraščių bibliotekoje susirinko rimuoto žodžio mėgėjai. Popietės dalyviai prisiminė kažkada deklamuotus posmus, jaunystės meilės lyriką, su apmaudu pripažino, kad poezijos mėgėjų amžius labai brandus, o jaunų poezijos skaitovų mažėja. Savo kūrybą pristatė ir Pašyšių gyventoja Onutė Miklovienė bei 10 klasės mokinė Ema Neimantaitė.
Meninę nuotaiką kūrė ir romantišką pavasarinio vėjo gūsį dovanojo popietės svečias, Pamario krašto bardas Adas Nausėda. Jo dainų tekstuose susipynusios ilgesingos meilės gijos palietė visų susirinkusiųjų sielos kerteles. Autorius dainavo ne tik savos kūrybos dainas, bet atliko ir mėgstamų poetų žodžiais parašytus muzikos kūrinius. Jis trumpai apžvelgė savo kūrybinio kelio vingius.
Popietės dalyviai galėjo susipažinti su Žemaičių Naumiesčio 3 b klasės mokinės Paulinos Šiaudvytytės kūrybinių darbų paroda, kurioje eksponuojami jos piešiniai ir eilėraščiai.
Poezijos skaitymai dar kartą patvirtino, kad žodis, muzika ir dailė – neatsiejamos dalys, papildančios viena kitą, suteikiančios sielai ramybę. Poezija, kaip ir muzika, yra skrendantis pienės pūkas drobės pievomis, „Ji kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jinai pasakyti” (Marcelijus Martinaitis).
