Vilkyčių bibliotekoje vyko vilnos vėlimo mokymai

Vasario 11 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos  Vilkyčių filiale vyko edukacinis užsiėmimas „Vilnos vėlimo amatai šiandienos buityje”, kurį vedė amatininkė Rasa Bazienė.

Nuo senų laikų žmonės augino avis ir kitokius švelniavilnius gyvūnus, o  iš nukirptų vilnų  mokėjo pasigaminti neaustinę medžiagą – veltinį. Suveltos vilnos buvo naudojamos  būsto statybai, drabužiams bei avalynei. Tam nereikia nei adatos, nei siūlo,  tik uolaus darbo.

Veltinis – tai nei austa, nei megzta, o būtent velta tekstilės medžiaga. Įgudus veltinį galima pagaminti pageidaujamos formos ir storio.

Vėlimo subtilybes perkandusi Rasa Bazienė drąsina: „Velti gali visi, tačiau gaminio kokybę lemia patirtis ir įdirbis. Reikia išmanyti vėlimo technologiją, nebijoti eksperimentuoti, bandyti naujas technikas, vilnos pluoštus“.

Rasa yra išbandžiusi sagių, karolių, žaisliukų gamybą, tačiau didžiausia paklausa – vilnonių šlepečių. Šio amato išmokti norinčioms moterims amatininkė aiškino, kad vienai porai šlepečių nuvelti reikia apie 160–180 gramų vilnos. Dažniausiai ji naudoja dažytas vilnų gijas, gamybai taiko dvi spalvas. Šlepetės būna spalvingos, joms galima suteikti gyvūno ar augalo formą bei pritaikyti puošybos detales. Šlepečių gamybai naudojamos formos, kad atitiktų norimą pėdos dydį. Nuolatos klojant vilnos gabalėlius, keičiant  jų kryptį ir veliant sumirkius muiluotu šiltu vandeniu, šlepetė formavosi žiūrovų akyse. Norintieji išbandyti vėlimo techniką, galėjo velti antrąją šlepetę. Po dviejų valandų gaminys įgavo formą, tačiau iki galutinio rezultato dar reikėjo padirbėti: suformuoti tikslią formą, išskalauti, kad neliktų muilo, išdžiovinti ir sausą šlepetę papuošti.

Vilnos vėlimas yra gana nelengvas fizinis darbas, nes stovint pavargsta nugara, kojos, rankos. Iš kitos pusės, veldamas žmogus emocionaliai pailsi. „Tai daugiau meditacija, kūryba, buvimas su savimi. Žmogus atsipalaiduoja, išvalo savo mintis“, – privalumus vardijo amatininkė.

Darbui palengvinti galima naudoti pagalbinę techniką – nedidelį šlifuoti skirtą įrankį, volelį sienoms dažyti.

Pasisėmusios patirties užsiėmimo dalyvės žadėjo ateityje pačios pamėginti nusivelti šlepečių porą, nes jas praktiška nešioti tiek žiemą, tiek vasarą.

 

Palmyra Jančauskienė,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

Vilkyčių filialo bibliotekininkė