Kristupą Lekšą prisimenant

Minint Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, giesmių sudarytojo Kristupo Lekšo 145-ąsias gimimo metines Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių ir Degučių filialų bibliotekininkės kartu su bendruomenės nariais apsilankė Laugalių kaimo (Šilutės r.) kapinaitėse. Čia prisiminta šio veikėjo veikla, kūryba, sutvarkyta kapavietė.

Kristupas Lekšas gimė 1872 m. rugpjūčio 31 d. Strilių kaime (Šilutės r.). Jis baigė pradžios mokyklą ir turėjo, kaip vienturtis sūnus, perimti tėvų 100 margų ūkį. Būsimasis poetas, negalėdamas toliau lankyti mokyklos, skaitė daug knygų ir įgijo mokslo žinių. Savo namuose jis turėjo biblioteką ir gausų lietuviškų knygų rinkinį. Anksti susipažino su žymiais lietuvių veikėjais – Enziu Jagomastu, Martynu Jankumi ir kt. Labiausiai jį žavėjo lietuviški eilėraščiai, jis jų labai daug mokėjo atmintinai. Tų eilėraščių įtakoje ir pats, būdamas 16 metų, pradėjo eiliuoti. Tam, kad galėtų lengviau palaikyti ryšius su lietuvių veikėjais, 1914 m. K. Lekšas su šeima įsikūrė Dėkintuose, prie Didžiosios Lietuvos sienos, netoli Katyčių (Šilutės r.), kur turėjo labai gražų ūkį prie Šyšos krantų.

K. Lekšas buvo giliai tikintis evangelikas ir didelis patriotas. Jis dalyvavo tautiniame ir politiniame Mažosios Lietuvos gyvenime: buvo Mažosios Lietuvos Tarybos bendradarbis ir Klaipėdos krašto direktorijos direktorius, ilgus metus – atstovas Klaipėdos krašto seimelyje, Pagėgių apskrities seimelio ir Katyčių parapijos bažnytinės tarybos narys. Aktyviai veikė „Birutės“ draugijoje ir Šaulių sąjungos Klaipėdos skyriuje. Padėjo įsteigti Mažosios Lietuvos jaunimo draugijas: „Liepą“, „Ąžuolą“, „Varpą“, „Vainiką“ (Katyčiuose) bei kitas.

Dar jaunas būdamas K. Lekšas pradėjo kurti eilėraščius. Apie savo pirmąją kūrybą jis taip pasakodavo savo bičiuliams: „Laukuose beardamas, vieną vagą išvaręs, parašydavau eilutę. Taip ligi vėlyvo vakaro visos mintys jau būdavo ant popierio“. Jis yra sukūręs nemažai eilėraščių, pasirašydamas simbolišku slapyvardžiu Vieversėlis. Jo eilėraščiai yra persunkti krikščioniškos moralės bei didelės meilės savo kraštui ir tėvynei Lietuvai. Jo žmonos Anės Lekšienės, kuri su sūnumi Gustavu Adolfu ir marčia bei anūku, pabėgę iš bolševikų teroro, apsigyveno Čikagoje (JAV), žodžiais K. Lekšas turėjo parašęs tris eilėraščių knygas. Jau 1908 m., pasirašęs slapyvardžiu Vieversėlis, jis išleido savo eilių rinkinį „Rūtų vainikėlis“, skirtą vestuvių iškilmėms bei kitokioms progoms. K. Lekšas kūrė ir religines giesmes. 1919 m. išleido savo giesmių rinkinį „Ziono varpelis“. 1932 m. išėjo pataisytas šios knygos leidimas. Jame išspausdinta 140 giesmių, suskirstytų pagal religines šventes ir apeigas. Šis giesmių rinkinys yra gražus įnašas į evangelikų lietuvių literatūrą.

K. Lekšas mirė 1941 m. Klaipėdoje. Palaidotas Laugalių kapinėse, kur amžinojo poilsio atgulė ir jo giminės.

 

 

Marina Lodusova ir Elena Dragūnienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Katyčių ir Degučių filialų bibliotekininkės