Visa jėga jumyse, moterys
Kovo 7-osios pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko pokalbis-diskusija „Tu esi moteris, tu tokia…“ (J.Marcinkevičius) su Žemaitijos dailininkų sąjungos nare, dailininke Aida Gečaite apie moters kūrybiškumą, moters sielą, dieviškąją jos prigimtį. Tuo pačiu metu bibliotekoje pristatyta pavasariška, gaivi, moteriška trijų klaipėdiškių dailininkių Aidos Gečaitės, Vilijos Kazragytės-Digaitienės ir Dalios Balsienės autorinės kūrybos paroda. Susirinkusiems šoko ir pakilią nuotaiką kūrė Trečiojo amžiaus universiteto lankytojos (vadovė Alina Urbonienė).
Kūrybos džiaugsmas
Kovo 8-osios išvakarėse bibliotekoje vykstantis parodos pristatymas sukvietė gausų būrį šilutiškių. Spalvingų drobių fone dailininkė A. Gečaitė kalbėjo, kad visos mes galime ir turime kurti: „Nebijokime paimti teptuko į rankas, bandykime, plėšykime ir vėl kurkime. Ir dalinkimės savo kūryba, rodykime ją draugams ir atraskime savo unikalumą. Paveikslas palėpėje negyvena, jį turi matyti žmonės. Visa jėga jumyse, jūs esate moterys.“ Pristatydama savo koleges ji papasakojo, kad su Vilija Kazragyte-Digaitiene yra pažįstamos jau 51 metus – nuo to laiko, kai dar buvo ketverių metukų. Ir nė karto nebuvo susipykusios. Tai pirmoji jų bendra paroda. Kvietė susitikimo dalyvius atidžiai įsižiūrėti į Vilijos pieštas gėles: „Kaip Vilija tapo gėles, tai yra unikalu. Bet svarbiausia kurti ir pajusti malonumą. Viskas priklauso nuo mūsų pačių.“ Tęsdama mintį kalbėjo: „Senovėje buvo moters kultas, ir moteris turi būti sugrąžinta ant pjedestalo. Pasiklausykite, kiek daug gražių lietuviškų žodžių yra moteriškosios giminės: žemė, saulė, žvaigždė, Šilutė, Klaipėda, viltis. Moteris labai stipri. Ji – pradžia ir pabaiga. Sveika moteris gali pasirūpinti kitais, bet pirmiausia ji turi rūpintis savimi. Mes pirmosios paduodame ranką mažam žmogučiui, mes pirmosios paduodame ranką išlydėdamos senolius ir savo mamas“, – kalbėjo A. Gečaitė. Jai antrino dailininkė Vilija: „Būkit laimingos kurdamos. Stenkitės visada atrasti laiko sau ir kūrybai. Aš viena auginau keturis vaikus, studijavau, piešiau. Jau esu surengusi ne vieną personalinę parodą.“
Kūryba – meditacija
Dailininkė Dalia Balsienė, kalbėdama apie save, papasakojo, kad skirtingai nuo Aidos ir Vilijos, ji nėra baigusi dailės studijų, kad 14 metų gyveno Airijoje. Grįžusi buvo atsidavusi šeimos verslui. Pagal specialybę yra bibliotekininkė, tačiau nepabijojo atrasti save kūryboje. „Buvo tokie internetiniai mokymai – fraktalų piešimas. Patiko. Vėliau susidomėjau sakraline geometrija. Figūros, įvairios formos ir ženkliukai užbūrė mane. Pradėjau ieškoti prasmės šiose formose. Mano kūryba kinta. Procesas nestovi vietoje. Jau esu surengusi pirmąją personalinę parodą, o dabar džiaugiuosi savo darbus eksponuodama čia. Piešiu jau trejus metus. Kai aš dirbu, turi būti visiškai tylu. Man kūryba – meditacija“, – savo mintimis dalijosi dailininkė Dalia.
Apie tatuiruotes
A. Gečaitė daro tatuiruotes, ji papasakojo apie darbą, iš kurio ji pragyvena. „Esu įkūrusi grožio saloną. Aš pati neturiu nė vienos tatuiruotės, bet moku piešti, tai kodėl nepadėti žmogui paslėpti įvairių randų, atsiradusių po nudegimų, avarijų ar kitokių traumų. Jei man nepatinka kliento pasirinkta tatuiruotė, aš pirmiausia bandau atkalbėti žmogų. Aš prieš baisias tatuiruotes, patinka piešti gėles. Tatuiruotės žmogų lydi nuo senų laikų. Ir šiandien indų filmuose matome, kaip jaunosioms prieš vestuves įmantriais raštais puošiamos rankos. Jei tai gražu, estetiška, kodėl ne? Ilgalaikiai makiažai palengvina moters gyvenimą, kodėl tuo nesidžiaugti? Moterys žiūri į veidrodį ir švyti. Mes neturime būti liūdnos, mūsų lūpų kampučiai neturi būti nusvirę ir mūsų akyse neturi būti ašarų“, – kalbėjo dailininkė Aida.
Šioje trijų menininkių bendroje parodoje kiekvienas rado sau patinkantį paveikslą. Gėlės, portretai, fraktalai – paveikslai, į kuriuos žiūrint tikrai yra kur akis paganyti. Dailininkėms buvo padovanota gėlių ir atminimo dovanėlių, o lankytojai nesiskirstė, apžiūrinėjo paveikslus ir gyrė juos iš širdies. Moters dienos išvakarėse šis susitikimas buvo tikra dovana.
Birutė Morkevičienė
