Vidudienis „Aš ir mano augintinis“

Spalio 5 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko vidudienis jauniesiems bibliotekos lankytojams „Aš ir mano augintinis“, skirtas Pasaulinei gyvūnijos dienai paminėti.
Gyvūnai mus traukia ne tik dėl mielos išvaizdos, bet ir dėl savo elgesio. Prie gyvūno prisirišame kaip prie kūdikio, kuris yra bejėgis ir priklausomas nuo mūsų, kuriam reikia globos ir rūpesčio. Gyvūnai padeda mums jaustis reikalingais.
Tik XX amžiuje katės ir šunys tapo tikrais naminiais gyvūnais: šeimininkai juos įsileido į savo miegamuosius, vaikų kambarius. Svarbiausia – paėmė ant rankų, kitaip tariant – atsirado kontaktas, kuris malonus ir mums, ir jiems. Būtent tai galutinai suartino žmogų ir gyvūną.
Susitikimą eilėraštukais „Mano Rainis“ ir „Man reikia šunelio“ pradėjo sesutės Justė ir Lineta.  Bibliotekininkė papasakojo renginio dalyviams, kiek yra šunų ir kačių veislių: šunų veislių pasaulyje egzistuoja apie 400, nors didžiąją dalį sudaro neveisliniai šunys, kačių – per 40 veislių. Vėliau susirinkusieji pasakojo įdomiausias istorijas apie savo augintinius, rodė nuotraukas, kurios buvo atspausdintos ir eksponuojamos stende. Daugiausiai augintinių turi Skaistė, net tris. Vieną iš jų, Pupą, ji atsivedė į susitikimą. Ši miela kalytė jau turėjo tris vadas šuniukų. Namie Skaistės dar laukia Meškis, kuriam jau yra 11 metų, ir Mažylis. Kita popietės dalyvė Viltė atėjo labai nusiminusi, nes jos šunelis Čikas pabėgo, nenorėjo į renginį eiti. Mergaitė prisipažino, kad šunelį vedžioja tik tada, kai neturi ką veikti, augintiniu tenka rūpintis tėveliams. Lineta pasidalijo istorija apie savo katiną Maksą, kurį neseniai paėmė iš prieglaudos. Ji sakė, kad šis labai panašus į Garfildą iš animacinio filmuko. Justė papasakojo apie šeimos augintinį Rokį. Daug gražių istorijų buvo išgirsta, daug mįslių apie gyvūnėlius įminta.
Susirinkusieji apžiūrėjo fotografijų parodą „Pasieniečių švenčių ir kasdienybės kaleidoskopas“. Parodos fotografijose užfiksuoti ir pasieniečių šunys, nes jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
Ilgai dar buvo bendraujama prie arbatos puodelio. Vieningai nuspręsta, kad augintiniai padeda tapti geresniems vieni kitiems, kad be jų būtų labai liūdna.

 Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininkė