Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje – naujos knygos
Paskubėk, užsuk į F. Bajoraičio viešąją biblioteką, būk pirmas perskaitęs britišką „FORSAITŲ SAGĄ“ bei rask kitų įdomių knygų maloniam laisvalaikiui!
Mieli bibliotekos skaitytojai, norime pranešti džiugią žinią, kad bibliotekos fondai papildyti naujomis knygomis. Dar 2020 metais leidykla „Obuolys“ pateikė staigmeną sagų skaitytojams ir išleido anglų literatūros klasiko, 1932 metų Nobelio literatūros premijos laureato Džono Golsvorčio (John Galsworthy) žymiausią kūrinį „FORSAITŲ SAGĄ“ – epinį romanų ciklą, kurį net ir praėjus šimtui metų nuo knygų pasirodymo, dievina daug knygų mėgėjų kartų. „Forsaitų sagos“ kūrinius jungia vientisas pasakojimas, tačiau juos galima skaityti ir atskirai. Romanuose vaizduojamas viduriniojo luomo viršūnėms priklausančios šeimos trijų kartų likimas 1886–1920 metų laikotarpiu. Apdovanotas šedevras sudarytas iš šešių knygų, kurios sudaro dvi trilogijas.
Šį kartą vienas geriausių ir garsiausių XX a. literatūros kūrinių pirmą kartą lietuviškai išleidžiamas originaliu formatu – 6-iose nepaprasto grožio knygose vienoje kolekcinėje dėžutėje. Impozantiškas ir daugiasluoksnis vienos šeimos epas tiesiog užburia kuriamais charakteriais, ironija, britišku humoru, kontrastuojančiu su tragiškais veikėjų likimais.
„FORSAITŲ SAGA“ – beveik 34 metus trunkantis pasakojimas apie šeimą, kuri be jokių skrupulų mėgaujasi savo turtu ir socialiniu statusu. Jie spinduliuoja aroganciją ir pasitikėjimą savimi, tačiau tai tik paviršius, teatras kitiems, nes vienam šeimos nariui – Somso žmonai Irenai įsimylėjus kitą vyrą, neatitaisomai sueižėja ramus visos šeimos gyvenimas. Kas svarbiau – galia ir pinigai? O gal… meilė? Visose šešiose dalyse vis pasirodantis Somsas Forsaitas iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti Viktorijos eros šeimos idealus ir tradicijas. Ir, žinoma, savo turtą. Tai iššaukia begalę konfliktų ir dramatiškų įvykių, kurie paliečia visą didelę Forsaitų šeimą, kelias jos kartas.
Džonas Golsvortis gimė 1867 metais Surėjaus regione, Didžiojoje Britanijoje. Jis turėjo tapti advokatu, tačiau jo širdis visuomet linko prie rašymo, kuriam nepajėgė atsispirti, kuris galiausiai tapo pagrindine jo gyvenimo veikla. Iš pradžių jis išgarsėjo kaip dramaturgas ir tik vėliau, 1906 metais, puikią reputaciją kaip prozos rašytojas užsitarnavo romanu „Savininkas“ – pirmąja „FORSAITŲ SAGOS“ dalimi. Šios dalies tęsinys „Kilpoje“ pasirodė tik 1920 metais, o iki 1933-iųjų nedideliais intervalais buvo išleistos ir likusios „FORSAITŲ SAGOS“ dalys: „Išnuomojama“, „Baltoji beždžionė“, „Sidabrinis šaukštas“ ir „Gulbės giesmė“.
