Rusnėje skaitytojams pristatyta Laimos Aleknaitės knyga „Teskamba viltis“
Sausio 23 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale susirinkę rusniškiai dalyvavo Laimos Aleknaitės (Klaipėda) poezijos knygos „Teskamba viltis“ pristatyme.
Knyga buvo rašoma du metus, o jos viršelį puošia durys, kurios daugeliui matytos. Tai yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios durys.
Vakarą autorė pradėjo tokiais žodžiais: „Atvykau pasidalinti džiaugsmu, panėšėti laimę jums ant delnų“. Nešdamas laimę kitam, pats tampi laimingas. Rašydama knygas autorė pastebi, kad poezija kalba apie šiandieną, apie tai, kas vyksta. Ji šneka žingsnį į priekį. Susirinkusiems rusniškiams autorė citavo filosofą Imanuelį Kantą: „Iš visų dailiųjų menų aukščiausia yra poezija“. Renginio dalyviai išgirdo filosofo Konfucijaus mintis, kuris senais laikais išgyveno dėl to, kad jaunimas nesidomi poezija. Juk poezija teikia išminties. Buvo cituojamos Arvydo Šliogerio mintys apie poeziją. Autorė padarė išvadą, kad poeziją skaityti būtina.
Renginio metu viešnia skaitė savo kūrybos eilėraščius: „Meilės diplomas“, „Tampame ponais“, „Staigmenos“, „Nuostabus žmogus“, „Į marias“, „Lagaminų nebereikia“ ir kitus. Jaukią atmosferą bibliotekoje kūrė jaunosios vokalistės Augustės ir jos mamytės Giedrės, akomponavusios gitara, duetu atliekamos dainos. Vakaro pradžioje skambėjo Vytauto Kernagio pagal Salomėjos Nėries žodžius sukurta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Vėliau dalyviai išgirdo dainą apie Augustės mėgstamas gėles – rožes, dainą „Klajūnas“ (žodžiai Bernardo Brazdžionio) , Juozo Erlicko dainą apie draugus. Vakarą vainikavo kunigo Egidijaus Arnašiaus daina „Nemunais į laisvę“, kurią atlikėjos išmoko specialiai šiam vakarui, nes ji taip tinkama Pamario kraštui.
„Džiaugsmas yra vakaro svečias, kuris ateina po gerai praleistos dienos“– tai Vaižganto žodžiai. Ir tikrai. Šį vakarą džiaugsmą patyrę, bet kartu ir susimąstę bibliotekos lankytojai išsiskirstė. Juk daug tiesos galima rasti L. Aleknaitės perskaitytose įžvalgose: „Kai į mano namus atėjo televizorius, pamiršau skaityti knygas. Kai mano mašina privažiavo prie durų, pamiršau eiti. Kai pakėliau ragelį, pamiršau parašyti laiškus. Kai kompiuteris atėjo į mano namus, nustojau branginti laiką. Kai apsistojau mieste, pamiršau žemės, žolės ir pievų kvapus. Kai pradėjau naudotis kvepalais, pamiršau gaivų gėlių kvapą“.
Rasa Stasiuvienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Rusnės filialo bibliotekininkė