Tarptautinė gimtosios kalbos diena paminėta Grabupių bibliotekoje
Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Lietuvių kalbos išskirtinumas slypi tame, kad tai archajiška, bet vis dar gyva kalba, kurią vartoja apie 3,5 milijono žmonių. Tai sena ir turtinga, šimtmečiais puoselėta kalba, atlaikiusi visus sunkmečius ir turinti labai gilias šaknis. Lietuvių kalba – viena iš dviejų (su latvių kalba) išlikusių gyvųjų baltų kalbų. Nuo 2004 metų ji yra viena iš Europos Sąjungos oficialių kalbų.
Norėdami atsekti, iš kur kilusi lietuvių kalba, neapsieisime be Lietuvos valstybės, Baltijos regiono bei pasaulio istorijos. Svarbu žinoti, kad senovėje didžioji dalis pasaulio žmonių kalbėjo indoeuropiečių prokalbe. Ilgainiui jie pradėjo migruoti, apsigyveno naujose teritorijose ir suskilo į atskiras gentis. Indoeuropiečių prokalbė išsišakojo į skirtingas kalbų grupes, iš kurių susiformavo dauguma šiuolaikinių kalbų.
Viena iš tokių kalbų grupių yra baltų kalbos. Jomis šnekėta didelėje teritorijoje į rytus nuo Baltijos jūros. Baltai laikui bėgant atsiskyrė į dvi dideles grupes – vakarų bei rytų baltus. Tai įvyko maždaug pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje. Iš rytų baltų kilo tiek lietuvių, tiek latvių kalbos, ilgą laiką egzistavusios kaip rytų baltų kalbos dialektai. Jos viena nuo kitos visiškai atsiskyrė ir tapo savarankiškomis kalbomis V–VII a. Ši kalbų giminystė įrodo, kad ne veltui iki šių dienų latvius vadiname savo broliais.
Bendrinė lietuvių kalba išplito Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m., kai lietuvių kalba tapo valstybine, bet formuotis pradėjo XVI–XVII a. Dabartiniai mūsų kalbos pagrindai, kuriuos vartojame šiandien, padėti tik XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Daugiausiai prie lietuvių kalbos norminimo prisidėjo Jonas Jablonskis. Jis buvo kilęs iš pietinės Lietuvos, todėl lietuvių kalbos pagrindui buvo panaudotos vakarų aukštaičių pietinės šnektos.
Minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Grabupių filiale pasigilinta į lietuviškus žodžius, kuo jie įdomūs ir kitokie. Vaikai žaidė žaidimus ir atliko testus, skirtus pagilinti žinias apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą. Dalyviai susipažino su lietuvių kalbos tarmėmis ir smagiai praleido laiką spėliodami mįsles, susijusias su senosiomis tradicijomis.
Rebeka Beržinienė,
Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos
Grabupių filialo bibliotekininkė
