Ekskursija „Laiko ženklai: kaimo istorija ir menas“ po Juknaičių apylinkes
Balandžio 25 dieną, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Biblioteka 24/7“ metu, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialas organizavo ekskursiją „Laiko ženklai: kaimo istorija ir menas“ po Juknaičių apylinkes. Tai buvo ne tik ekskursija, bet ir kelionė laiku, čia susipynė gamtos grožis, žmonių atmintis ir meno palikimas. Saulei šildant ne tik veidus, bet ir širdis, ore tvyrant magnolijų žiedų kvapui dalyviai pasinėrė į gyvą Juknaičių istoriją.
Ši ekskursija buvo skirta Kraštotyros dienai paminėti. Vietos gyventojai turėjo progą giliau pažinti savo kraštą, iš naujo atrasti vietas, pro kurias dažnai praeiname, tačiau kurių paslaptingos istorijos dar ne visiems žinomos. Ekskursiją vedė Zoja Jurkuvienė – tikra krašto atminties sergėtoja, kuri Juknaičių pagrindinėje mokykloje įkūrė Kraštotyros muziejų.
Juknaičiai – ne tik gyvenvietė, tai gyvas meno ir istorijos muziejus po atviru dangumi. Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos darbai ne tik puošia aplinką, bet ir pasakoja apie gyvenimo vertybes, laiką bei žmones.
Pirmiausia sustota prie skulptūros „Jaunystė“, esančios šalia mokyklos. Eidami akmenimis grįstu keliu dalyviai klausėsi Zojos pasakojimo apie senuosius pastatus ir Juknaičių praeitį.
Aplankytos skulptūros „Motinystė“ ir „Giliukas“, džiuginančios ikimokyklinukus ir, žinoma, „Žirgas ir sakalas“ – simbolis, tapęs ne tik vietos herbo dalimi, bet ir primenantį apie žemdirbio darbštumą bei sielos laisvę.
Keliaujant toliau pasigrožėta buvusiu Juknaičių sveikatingumo kompleksu – pastatu, prikeltu iš pelenų po gaisro. Jis šiandien vėl džiugina praeivių akis. Stabtelėta ties skulptūra „Šv. Ona ir Marija“ prie Juknaičių šv. Jono Krikštytojo koplyčios. Einat į Juknaičių parką klausytasi pasakojimo apie lietuvininkų gyvenimą, papročius ir kalbą. Giraitėje pasitiko dar kelios Stanislovo Kuzmos skulptūros – „Eglė” ir Žilvinas“, o kitoje takelio pusėje – „Vaikai“. Šio menininko dėka Juknaičiai įgavo unikalų kultūrinį veidą. Jo kūryba tapo pavyzdžiu, kaip meno ir istorijos dermė gali kurti vietos tapatybę.
Einat gyvenviete dėkota jos kūrėjams: landšafto specialistams Rūtai ir Alfonsui Kiškiams, skulptoriams Stanislovui Kuzmai bei Gediminui Karaliui, architektui Stanislovui Kalinkai, vitražo meistrams Konstantinui Šatūnui, Algimantui Stoškui, Algirdui Dovydėnui ir visiems, kurie padėjo įgyvendinti Zigmanto Dokšo idėjas. Jų dėka Juknaičiai tapo išskirtiniu kultūros židiniu.
Ekskursijos metu Zojos pasakojimuose atgimė ne tik žmonės, bet ir tylūs pastatai, kurie per bendruomenės kartas išsaugojo ne tik sienas, bet ir prisiminimus. Kiekvienas kampelis tą dieną prabilo naujai – jautriai, prasmingai ir šiltai.
Danguolė Mauricienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Juknaičių filialo bibliotekininkė
