Paroda, liudijanti Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus prasmingą veiklą
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sudarė galimybę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo lankytojams nuo gegužės 12 susipažinti su parodos „Vardan vienos Lietuvos“ fragmentais. Paroda veiks iki birželio 12 dienos.
Neįmanoma sutalpinti mažoje bibliotekos erdvėje daugybės Martyno Jankaus muziejuje eksponuotos parodos dokumentų bei fotografijų, bet tikimės, kad ir iš dalies fotografijų lankytojai turės galimybę susipažinti su Martynu Jankumi (1858–1946) – Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio simboliu, spaudos, visuomenės veikėju, publicistu, Tilžės akto signataru, Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėju.
Šis Mažosios Lietuvos patriarchas baigė pradžios mokyklą Bitėnuose, Ragainėje išmoko spaustuvininko amato. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“ tapo jos rėmėju, platintoju, 1884–1885 m. – atsakinguoju sekretoriumi. 1888–1892 M. Jankus buvo „Varpo“ administratorius ir atsakingasis redaktorius. Bitėnuose nuo 1883 m. laikė Didžiojoje Lietuvoje uždraustos lietuviškos spaudos sandėlį. 1885 m. M. Jankus dalyvavo Tilžėje įkuriant pirmąją krašto lietuvių draugiją „Birutė“, 1889–1892 m. buvo jos pirmininkas.
Ragainėje, Tilžėje ir Bitėnuose nuo 1889 iki 1912 m. veikė M. Jankaus spaustuvės, kur buvo leidžiamas „Garsas“, satyrinis laikraštis „Tetutė“, „Naujoji Aušra“, „Lietuviškas darbininkas“, „Ūkininkų prietelius“, „Saulėtaka“, „Dienos laps“. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: V. Giedris, Bitėnų Merčius, Martyneitis, Gyvolietis ir kt. Išspausdino 360 lietuviškų knygų ir 25 periodinius leidinius. Pats parašė arba parengė tautiniam sąmoningumui ugdyti skirtas 45 publicistines ir grožines knygas, kalendorius, rašė eilėraščius, rinko ir skelbė tautosaką.
M. Jankus spaudos darbą siejo su lietuvišku politiniu sąjūdžiu, atvirai paskelbė ir siekė Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.
Algimantas Čėsna,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Rusnės filialo bibliotekininkas
