Žukauskas Algis Antanas

Tapytojas, prozininkas, poetas.

Gimė 1942 m. gegužės 28 d. Kalvarijoje, Marijampolės r.

Algis Antanas Žukauskas nuo 1945 m. gyveno Šilutėje, čia baigė aštuonias klases. 1966 m. mokėsi Krasnojarsko srityje (Rusija), įgijo vidurinį išsilavinimą. 1988 m. mokėsi Kauno vakarinėje komjaunimo vidurinėje mokykloje (dab. Kauno „Aušros“ gimnazija).

Daugiau kaip dešimt metų A. A. Žukauskas dirbo naru, gelbėtoju, kurį laiką kolūkiams ir tarybiniams ūkiams paišė stendus. Įvairiose įstaigose ir gamyklose įsidarbindavo dailininku, apipavidalindavo politinių lozungų, politinės reklamos transparantus. Dirbo „Kauno kelių“ kontoroje dispečeriu, įvairiose įstaigose kurdamas reklamas.

Eilėraščius ir literatūrines pasakas  publikavo Kauno periodikoje, „Literatūroje ir mene“,  „Šluotoje“, rajono laikraščių periodikoje. Apie 1957–1958 m. laikraštyje „Leninietis“ (dab. Šilutės rajono ir Pagėgių krašto laikraštis „Pamarys“) pasirodė pirmieji A. A. Žukausko literatūriniai bandymai – eilėraščiai.

Išleido penkias knygas: „Dvyliktoji diena“ (2002), „Grąžos“ (1999, 2-asis leidimas – 2004), „Lakštai iš bloknotų“ (1999), „Bulvarinis romanas“ (2003), „Lašai į akmenį“ (2016, 2-asis leidimas – 2018).

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojamame literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…‘2018“ konkurse A. A. Žukauskui už eilėraščių knygą „Lašai į akmenį“ (2018) skirta poezijos nominacija. Eilėraščiuose, be tradicinių buities temų, autorius ieško sintezės pėdsakų tarp krikščionybės ir budizmo. Tekstuose galima įžvelgti ir siužetinę asmens raidos būsenų sąsajų liniją.

A. A. Žukauskas profesionaliai nesimokė jokių menų ‒ trumpai lankė tapybos studiją Kaune pas tapytoją Antaną Martinaitį (1939‒1989). Tapyti pradėjo 1980 m. Tapybos darbuose galima aptikti vadinamojo autsaiderių elementų ‒ svarbiausia yra jausenos, būsenos išraiška, pačios kūrybinės būtinybės mediacija.

Dailininko kūriniuose visada atpažinsime antropomorfizuotas figūras ar peizažą, tačiau nuosekliai abstrahuojami regimieji pavidalai yra veikiau apvalkalas, po kuriuo atsiveria magiškasis ‒ laiką, erdvę, vaizdinius ir kalbą sujungiantis chronotopas. Tapybai būdinga simbolinė stilizacija, formalistinis abstrahavimas, taip pat šių dviejų principų paradoksali sintezė.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2025 m. surengta paroda „Sintezės“ – jo darbų mini retrospektyva.

Literatūra:

1.      ŠAPOKA, Kęstutis. „Apie ką bekalbėtum, o visų pirma kalbi vis dėlto apie save patį“. Tarp knygų. 2025, nr. 3 (kovas), p. 18–21.

2.      Antanas Žukauskas.  Šilutės knygininkai. 2019 m. sausio 10 d. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2025 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: https://www.silutesknygininkai.lt/antanas-zukauskas/.