Teatrinė, literatūrinė, muzikinė dedikacija Šilutei ir Lietuvai

2011 m. liepos 8 d., Aldona Norbutienė

Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka pakvietė miestelėnus į teatrinį, literatūrinį, muzikinį renginį „Nuo jūros link regėjimų jūros…”.

Prie šiuo metu bibliotekoje veikiančios kraštietės Genovaitės Skrabulienės tapybos parodos sukurta XIX a. pabaigos – XX a. pradžios madingo meno salono aplinka, leidusi įsivaizduoti, jog svečiuojamės pas dailininką Praną Domšaitį, kur buvo diskutuojama, deklamuojama, muzikuojama.

Dailininkas P. Domšaitis (1880–1965) gimė ir augo Pamario krašte – Rytų Prūsijoje, studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje, vėliau tobulinosi Berlyne, Paryžiuje, Florencijoje, Londone, dalyvavo įvairiose grupinėse parodose. Jis buvo vienas ryškiausių ekspresionistų, sulaukusių pripažinimo visoje Europoje. P. Domšaičiui buvo svarbus gimtasis Pamario kraštas. Vasaromis jis atvykdavo į Nidą, kur rinkdavosi dailininkai ekspresionistai. Nuo 1920 m., priėmęs Lietuvos pilietybę, kūrinius pradėjo pasirašinėti tik lietuviška pavarde – Pranas Domšaitis. Dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių jis gyveno Austrijoje, vėliau kartu su žmona, operos dainininke Adelheide Armhold persikėlė į Pietų Afrikos Respubliką. Čia jis intensyviai dirbo, rengė parodas, dalyvavo kūrybiniuose konkursuose, pelnė pripažinimą kaip dailininkas, gebėjęs savo kūryboje jungti Europos ir Afrikos kultūrų motyvus. Minėtoje šalyje dailininkas, sulaukęs 85-erių metų, mirė ir ten pat buvo palaidotas.

Vertingiausių dailininko darbų kolekciją 1982 m. įsigijo Lietuvių fondas (JAV), kurią vėliau perdavė Lietuvos dailės muziejui. Čia 1992 m. surengta pirmoji P. Domšaičio kūrybos paroda Lietuvoje. Vėliau ji perkelta į tuometinę Klaipėdos paveikslų galeriją, kuri šiuo metu vadinasi Prano Domšaičio galerija. 2001 m. liepos 26 d. Klaipėdoje atidaryta nuolat veikianti Prano Domšaičio kūrinių ekspozicija.

Programos „Nuo jūros link regėjimų jūros…” sumanytoja ir režisierė aktorė Virginija Kochanskytė pradėdama renginį pasveikino šilutiškius su Šilutės vardo paminėjimo 500 metų sukaktimi ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, šias svarbias datas susiedama su iš Pamario krašto kilusiu dailininku Pranu Domšaičiu ir jo kūrybos darbų nuolatinės ekspozicijos atidarymo Klaipėdoje dešimtmečiu.

„Kiekvieno menininko kūrybiniame kelyje randame nuolatines savojo kelio ir vietos pasaulyje paieškas. Dažno menininko kūryba yra kultūrų sąveikos rezultatas, žinoma, perlydytas jo sieloje į naują, originalų pavidalą. Tačiau visada greta minčių ir projekcijų į ateitį egzistuoja niekada nepamirštami, šviesūs gimtųjų vietų, brangių žmonių, melodijų prisiminimai. Tai ypatinga, neaprėpiama regėjimų jūra, meninių pojūčių, apmąstymų apie kūrybą ir gyvenimą erdvė,” – ši mintis nusako renginio dvasią, kuriame aktoriai skaitė menininkų pasisakymus apie kūrybą. Susirinkusiuosius žavėjo netikėtos paralelės tarp Pamario dailininkų ekspresionistų – tapytojo Prano Domšaičio, sulaukusio pasaulinio pripažinimo ir ekspresyvia maniera pasižyminčios šiuolaikinio Klaipėdos dailininko Algimanto Jusionio (1954–2003 ) kūrybos, žinomo Lietuvos menininko M. K Čiurlionio minčių apie kūrybą, gyvenimą, menininko misiją ir Georgo Traklio, Česlovo Milošo, Jaan Kaplinskio ir kt. autorių tekstai, kviečiantys įsijausti, svajoti, ilgėtis… Skambėjo kompozitorių F. Šopeno, J Brodskio, G. F. Hendelio, G. Bize, F. Leharo, J. Brodskio, M. K Čiurlionio, I. Kalmano, kt. muzikiniai kūriniai.

Šią teatrinę, literatūrinę, muzikinę impresiją parengė ir atliko profesionalūs atlikėjai iš Klaipėdos: dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Kužmarskytė, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Inga Maknavičienė, aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Paukštė, mimas, judesio teatro režisierius Aleksas Mažonas, aktorė ir šios programos režisierė Virginija Kochanskytė, kuriems susirikusieji atsitoję dėkojo plojimais.

Atlikėjai taip pat liko pamaloninti šiltu šilutiškių priėmimu: „…nuoširdžiai dėkojame už malonų kvietimą ir pabuvimą kartu tokią svarbią Lietuvai – Valstybės šventės dieną! Taip pat noriu pasveikinti susirinkusių šviesuolių minią, kuri ne tik buvo jautri menui, atlikėjams, bet ir savo požiūriu į ją parodė didelę pagarbą valstybinei šventei…” (iš pianistės Ingos Maknavičienės laiško).

 

Informaciją parengė Aldona Norbutienė
Nuotraukos bibliotekos

Spausdinti
Facebook komentarai