Susitikimas su kraštiete aktore Edita Zėčiūte

2011 m. liepos 28 d., Loreta Liutkutė

Liepos dvidešimt septintosios dienos pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko dar vienas renginys iš ciklo „Kraštiečiai grįžta“. Šį kartą susitikta su kraštiete aktore, lėlininke ir dainuojamosios poezijos atlikėja Edita Zėčiūte, dirbančia Vilniaus teatre „Lėlė“.

Kartu su ja atvyko garbingas svečias – kraštietis, Vilniaus teatro „Lėlė“ meno vadovas Algirdas Mikutis, atskleidęs, jog dažnu atveju jaunas aktorius, baigęs studijas ir pradėjęs dirbti teatre, net nenutuokia, koks darbas jo laukia, ir tik praėjus kuriam laikui tampa aišku, kuris iš atėjusiųjų „naujokų“ gali pasiekti karjeros aukštumų.

Į susitikimą, kuriame ne tik diskutuota, bet ir skambėjo E. Zėčiūtės atliekamos dainos bei deklamuojama poezija, atvyko kraštietei artimi žmonės, tarp jų ir mama Danutė Zėčiuvienė, nuoširdžiai palaikiusi dukters sprendimą tapti aktore. Prisiminimais apie buvusią mokinę dalinosi Vydūno gimnazijos pedagogės Sandra Tamašauskienė ir Aurelija Žymančienė. Susirinkusiesiems buvo įdomu, kiek svarbi ir artima aktorei yra Šilutė, ateities planai, požiūris į galimybę siekti karjeros užsienyje.

Televizijos serialo „Širdys paklydėlės“ gerbėjams E. Zėčiūtė gerai pažįstama kaip aktorė, įkūnijusi Monikos personažą. Kalbėdama apie darbo teatre ir televizijoje ypatumus, kraštietė sutiko, jog šios dvi sritys – lyg du skirtingi pasauliai. Nepaisant visų pliusų ir minusų, svarbiausia, ką gauna aktorius, dirbdamas teatre ar televizijoje, yra patirtis, kurią galima įvardinti kaip didžiulę vertybę einant tobulėjimo keliu.

Spausdinti
Facebook komentarai