Poetas A. A. Jonynas: „Poezijos nepasirinksi, ji tave pasirenka“

a.a.jonynas0202012 m. balandžio 28 d., Dalia Pupšytė

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2012 metų balandžio 23–29 dienomis skelbė 12-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, kurios šūkis – „Biblioteka: spausk Patinka!“ Savaitės idėja: parodyti, kad bibliotekos – tai bendruomenes telkianti ir vienijanti erdvė. Visą savaitę Lietuvos bibliotekose vyko renginiai, skirti knygai populiarinti, siekiant atkreipti dėmesį į skaitymo svarbą.

Balandžio 26 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje savo poeziją skaitė poetas, vertėjas, rašytojo Antano Jonyno sūnus Antanas A. Jonynas. Poetui akomponavo džiazo muzikantas, saksofonininkas, klarnetininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Petras Vyšniauska, vakaro metu klarnetu atlikęs muzikines miniatiūras. Sveikindamas Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga, A. A. Jonynas savo kūrybos vakarą pradėjo eilėraščiu „Biblioteka“, kurį skyrė Užupio bibliotekai apginti nuo uždarymo. A. A. Jonynas pradėjo eiliuoti dar mokydamasis mokykloje. Į klausimą, kodėl pasirinko poeziją, atsakė retoriškai: „Poezijos nepasirinksi, ji tave pasirenka“.
Baigęs Vilniaus universitetą dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, buvo Baltijos TV laidos vedėjas. Nuo 2011 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Suskaičiuoti poeto nuopelnus nepakaktų abiejų rankos pirštų. Kūrybos bagažas įspūdingas – vienuolika eilėraščių rinkinių. Už Johann Wolfgang von Goethes „Fausto“ vertimą paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Poetas kuklus, girtis nemėgsta, savo nuopelnus ir kūrybą vertina taip: „Ką parašiau jaunystėje, dabar paskaičius atrodo visai neblogai, o šiaip labai džiugu, kad skaitytojai mano kūrybą skaito“.
Tą pačią dieną A. A. Jonynas kartu su Petru Vyšniausku savo kūrybą pristatė Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre susirinkusiems rusniškiams. Etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė aprodė svečiams Rusnės salos senuosius žvejų kaimelius, žvejo laukininko etnografinę sodybą-muziejų, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, katalikų koplyčią. Vilniečiai žavėjosi salos unikalumu, žvejų miestelį prilygino Lietuvos antrajai Nidai. Gal ši kelionė po Pamario kraštą, patirti įspūdžiai poetui A. A. Jonynui subrandins kūrybinių minčių naujam eilėraščių ciklui apie Šilutės kraštą, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą?

a.a.jonynas003

Spausdinti
Facebook komentarai