Vilniaus knygų mugėje: gyvoji biblioteka, Paauglys – ne skaitytojas ir gražiausios Lietuvos knygos

2013 m. vasario 26 d., Dalia Užpelkienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

 

Tradicinėje keturioliktoje Vilniaus knygų mugėje’2013, vykstančioje Litexpo parodų ir konferencijų centre, šįmet dalyvauja 178 šalies ir užsienio leidyklos, 34 svečiai iš visų pasaulio kontinentų. Originalus šūkis „Čia knygų erdvė – prisijunk!” nuo vasario 21-osios (ketvirtadienio) sostinę Vilnių keturioms dienoms pavertė pasaulio knygų ir knygos kūrėjų meka. Mugės organizatoriai teminių bičiulių, šeimų, nekasdienių pasimatymų su knyga dienų lankytojus pasitinka originaliai išplėstomis renginių erdvėmis, meno dirbtuvėmis, įvairaus turinio pokalbių bei diskusijų magija, netgi – koncertais. Ir vis dėlto renginio credo- knyga: „… Jei tu mane prisijaukinsi, mes būsime vienas kitam reikalingi”, skelbiama mugės kultūros renginių reklamose!

Mugės atidarymo iškilmėse repo ritmu šoko bigbokseriai ir repuodami dainavo: „Čia knygų erdvė – prisijunk”. Video ekrane mirgėjo SMS žinučių tekstai – marazmai, primenantys paauglių bendravimo žargoną, pasibaigę klausimu „O gal lietuviškai?” Po trumpo jaunimo prisistatymo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo „Sparčiai judame ir globalėjame, svarbu, kad lietuviška kalba ir knyga išliktų”. Prezidentė pasidžiaugė: „šiemetinė knygų mugė atsisuka į jauną žmogų – skaitymo ir mąstymo ateitį”. Atidaryme kalbėjusio Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu „prioritetai į knygą, autorių, leidėją ir skaitytoją bus vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų”. Susirinkusiųjų plojimais palaikytas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, pasiūlęs įgyvendinti pirmojo pasaulyje Universalaus knygų centro sostinėje įkūrimo idėją. Pasak mero, tokiame centre „rašytojai – rašytų, dailininkai – iliustruotų, o skaitytojai skaitytų knygas”. Nacionalinės premijos (2012) laureato Kęstučio Nastopkos nuomone „Knygos – tai mašinos, provokuojančios atmintį”, o žmogaus atmintis rodo visos Valstybės intelektualinę brandą. Todėl knygų mugė – nuostabiausia atminties raidos turgavietė”. Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir mero Artūro Zuoko perkirpta simbolinė knygų mugės atidarymo juostelė „nuplaukė” į atidarymo programos dalyvių – jaunimėlio rankas. O keistuoliai šilutiškiai bibliotekininkai, visai nesikuklindami užkalbino prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pakvietė ją įsiamžinti nuotraukoje.

Gyvoji biblioteka
„Gyvosios bibliotekos, kur knygos yra žmonės, o skaitymas – pokalbis, sakė aktorius Vytautas Rašimas, yra puikiausias įrodymas, kaip skaitydamas žmogus susikuria vizualiąją aplinką ir apsigyvena knygos veikėjų kasdienybėje, paklydimuose, atradimuose ir nuopuoliuose”. Taip gyvenimas perkeliamas į teatrą. „G&G Sindikatas” lyderio muzikanto G. Liaudansko – Svaro nuomone „Skaitymas yra sėkmės kodas, kai tekstas virsta natomis, o daina – atlikėjo minčių išraiška”. Pasak dainininko „Kiekviename žmoguje gyvena gyvoji biblioteka, nes visi skaitytojai yra bibliotekos lentynose sukauptų lobių pernešiotojai. Telieka prisijungti prie nuostabaus darinio – bibliotekos ir ne vienąkart metuose, o nuolatos!” Judrioje gyvosios bibliotekos Biblioteka@įkrauk.lt erdvėje vienas kitą keitė jaunimo pamėgtieji protų mūšiai: „Ar išdrįsi pasakyti: Veni, vidi, vici?”, „Ką žinai apie meną?”, „Laikas ir tu?” Mažuosius viliojo leidyklos „Raidynėlis” surengtas kompiuterinės ugdymo (si) programos konkursas-varžytuvės „Sudėk žodelius” su įspūdingais organizatorių prizais. Išskirtinis „Gyvosios bibliotekos”, o gal ir visos knygų mugės „Bičiulių dienos” bruožas – pačių mažiausių, paauglių ir jaunimo būriai plūste užplūdę tradicinių ir interaktyvių renginių vietas nuo knygų prekystalių iki judriųjų dirbtuvėlių ar interaktyviųjų žinių ir informacijos stendų.

Paauglys -ne skaitytojas
Mugės renginių programos anonsai skelbė, kad iš šiemetinio knygų paaugliams geriausiųjų „penketuko” išskirtos vos dvi. „Rimtiems rašytojams paauglys – ne skaitytojas, literatūrologams Haris Poteris – ne herojus” teigė forumo „Knygos paaugliams: kur jos yra ir kaip jos atrodo?” dalyviai: literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, žurnalistės Violeta Juodelienė ir Aleksandra Strelcova ir kiti, į pokalbį įsijungę pašnekovai. „Jei paauglio filosofija yra viską neigti, tai kažkas, kažkaip ir kažką turi paaugliui teigti”, mano vaikų literatūros tyrėjas K. Urba. Juolab, kad „vaikai daug skaito, o paaugliai pasigenda dabarties literatūroje dvasinės laisvės, vidinio maišto, siužeto, vizijų, tikrovės, kuri paauglį žavi, užburia, veda”. Žurnalistės V. Juodelienės manymu, visa ko esmė yra neleistina ir paauglio skaitymą žlugdanti dabar jau įpročiu tapusi knygos viršelių spalvų ir vaizdinių prabanga, „Vienintelis vaistas nuo prastų knygų – tas pats, kuriuo bandyta gintis nuo prastos sovietmečio literatūros. Vengti pernelyg gražių viršelių”.

Gražiausios Lietuvos knygos
Pirmąją mugės dieną tradiciškai, kaip ir kasmet, Forumo salėje apdovanoti Knygos meno konkurso „Vilnius’2012″ laureatai ir atidaryta knygų laureačių paroda. Sausakimšoje Forumo salėje karaliavo gėlės, gerumas ir aplodismentų pliūpsniai. Kultūros ministras Š. Birutis teikė diplomus, gėles. Pagrindinė Metų premija skirta Ramunei Januševičiūtei už Ramunės Rachlevičiūtės knygos „Andrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas” apipavidalinimą (kiti laimėtojai www.lrkm.lt). Šilutiškiai bibliotekininkai pasveikino vieną iš šio konkurso dalyvių Ritą Užniežiūtę – Joniškio krašto kalendoriaus’2013 „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai” („Petro ofsetas”, 2012) redakcinės kolegijos narę. Susitikimo su leidinio redaktore tikslas – konsultacijos dėl Lietuvininkų tarmės žodyno parengimo leidybai. Pasak R. Urniežiūtės, žodyno parengimas – „kruvinas darbas”, trunkantis apie trejus, o gal ir ketverius metus. Bent trys iš žodyno rengėjų turi būti geri lietuvių kalbos ir lietuviškųjų tarmių žinovai, turintys mokslinius laipsnius”, teigė pašnekovė ir lyg tarp kitko paklausė: „Ar tokių žmonių turite?” Kaip pavyzdį knygų redaktorė patarė susipažinti su šviesios atminties kretingiškio Juozo Aleksandravičiaus viso gyvenimo darbu „Kretingos tarmės žodynu”, deja, paskelbtu jau po autoriaus mirties (2011, Lietuvių kalbos institutas). R. Urniežiūtė prisipažino teigiamai vertinanti Klaipėdos universiteto doc. dr. Jono Bukančio surinktą medžiagą apie lietuvininkų tarmę, tačiau įspėjo, kad labai svarbu nepavėluoti ir paskubėti užfiksuoti visus šios tarmės gyvuosius nešiotojus. Žmonės išeina ir su savimi išsineša visą tarmės lobyną… Žodynas yra vienkartinis leidinys, todėl būtina tinkamai parengti straipsnių abėcėlinį sąvadą, parinkti žodžių vartosenos pavyzdžius, parengti transkripcijas bei atitikmenis su kitais žodžiais. „Tai labai ilgas procesas darbo laiko prasme ir brangus-darbo sąnaudų apmokėjimo prasme , jei ieškoma geriausio”, apibendrino pašnekovė. Ar lemta rastis „Lietuvininkų tarmės žodynui?”
Ir dar… Įsigiję įspūdingąjį „Kretingos krašto žodyną”, susitikę su prof. Domu Kaunu ir, perdavę garsiajam knygotyrininkui šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus dedikuotą naują senųjų atvirukų leidinį „Heydekrug” (2012), pilni įspūdžių ir atradimų šilutiškiai atsisveikino su keturių dienų pasaulio knygų sostine tapusiu „Litexpo” parodų ir konferencijų centru.
Viena diena mugėje primena tik trumpą stabtelėjimą ties knygų karalystės slenksčiu. Jei negalvotum, kad labiausiai įtikina vaizdas, kai lankytojai į parodų sales įeina tuščiomis, o išeina su knygų nešuliu…