,,Tarmiškai kalbu – bagotas esu”

2013 m. kovo 19 d., Vida Mišeikienė

 

Kovo 14-osios popietę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale šyliškiai rinkosi į popietę ,,Tarmiškai šneku – bagotas esu”, skirtą Tarmių metams paminėti. Popietę tarmiškai vedė Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė, jai talkino jos vadovaujamas folkloro ansamblis ,,Pilutė”.

Nedidelė ta Lietuva, tačiau kiek daug joje įvairių tarmių, šnektų. Lietuvių kalbos tarmės yra tikras mūsų tautos pasididžiavimas. Pasaulyje reta tokių unikalių atvejų, kad toks mažas plotas turėtų tiek daug ir, svarbiausia, tokių skirtingų tarmių, išsaugotų net iki šių dienų. Mes, Klaipėdos krašto žemaičiai, priklausome vakarų žemaičiams. Vakarų žemaičių patarmė yra pati mažiausia iš visų žemaitiškų patarmių. Žemaitiškai kalbantys Klaipėdos krašto gyventojai savęs žemaičiais nelaiko. Šio krašto lietuviai buvo vadinami lietuvininkais, o taip pat būrais ar prūsais. Patys save jie vadindavo šišioniškiais.
Pasak Admos Baltutienės, Lietuva graži savo tarmėmis, kurias turime puoselėti. Renginio metu vyko viktorina. Paaiškėjo, kas geriausiai išmano žemaitiškų žodžių reikšmę. Pasirodo, jog daug žinome tarmiškų žodžių, tik mažai jau bevartojame.
Folkloro ansamblis ,,Pilutė” padainavo gražių, dar negirdėtų dainų. Būtina puoselėti kiekvieną patarmę ar šnektą ir stengtis atskleisti jų savitumą bei grožį.