Martynas Jankus – vieningos Lietuvos patriarchas

img 87352013 m. lapkričio 27 d., Virginija Veiverienė

Šie metai pažymėti Bitėnų spaustuvininko, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininko, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 155-ųjų gimimo metinių ir jo palaikų perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 20-mečio sukaktimis.
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šiems įvykiams paminėti demonstruojama Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus parengta fotodokumentikos ekspozicija „Martynas Jankus – vardan vienos Lietuvos“.

Paroda stebina autentiškų nuotraukų ir dokumentų, žyminčių M. Jankaus įvairių gyvenimo tarpsnių veiklą, gausa, nepriekaištingu, maloniai nuteikiančiu estetiniu vaizdu. Ekspozicijai parengti pasinaudota septynių šalies atminties institucijų saugomais fondais ir archyvais.
Artimiau susipažinti su paroda, M. Jankaus asmenybe bibliotekininkai pakvietė šios iškilios asmenybės vardu pavadintos – Martyno Jankus pagrindinės mokyklos – jaunuomenę. Susitikime dalyvavo ir su mokiniais bendravo Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Negausias jaunųjų lankytojų žinias apie to meto krašto istoriją ir kultūrą, ją kūrusias žymias asmenybes papildė turiningas direktorės pasakojimas, lydimas vaizdinės pateikties. Anot L. Burzdžiuvienės, M. Jankus savo gyvenime turėjo penkias spaustuves, kurių viena 1922–1923 m. veikė senojoje Šilutėje. Tačiau svarbiausias leidinys, atvedęs M. Jankų į iškiliausių Lietuvos asmenybių šimtuką, buvo spausdintas kitose Mažosios Lietuvos spaustuvėse. Juo tapo pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas mėnesinis visuomeninis, politinis ir literatūrinis laikraštis lietuvių kalba „Aušra“, kurio pirmasis numeris pasirodė prieš 130 metų – 1883 m. M. Jankus buvo vienas iš „Aušros“ steigimo iniciatorių, aktyviai bendradarbiavo ir rėmė leidinį savo lėšomis, kurį laiką net redagavo. Pristatydama spaustuvininko veiklą, direktorė paminėjo, jog faktas, kad M. Jankaus spaustuvėje pirmą kartą lietuviškai buvo išspausdintas „Komunistų partijos manifestas“ (1904) neabejotinai turėjo įtakos, kad 1981 m. Bitėnuose būtų leista atidaryti šiam knygininkui skirtą ekspoziciją.
Žinią, jog 1928 m. M. Jankui, minint jo septyniasdešimtmečio sukaktį ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, buvo padovanota Amžinoji Rambyno kalno knyga, sverianti 20 kilogramų, mokiniai sutiko aiktelėdami. Ši knyga tapo M. Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių knyga, joje pasirašė įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Pirmajam atminimo įrašą palikti šioje knygoje garbė buvo suteikta Vydūnui: „Tegul auga lietuvių tautoje visa kas gera, kas gražu, kas išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne, 1928 m. birželio 24 d.“.
M. Jankaus įdomūs pasakojimai, mokėjimas bendrauti domino ir traukė jaunimą. Parodos fotografijose sustabdytos akimirkos, kuriose jau garbaus amžiaus sulaukusį Mažosios Lietuvos patriarchą supa jaunųjų šaulių, karių būriai, o aplinkinių kaimų gyventojai M. Jankų pagarbiai vadindavo „mažuoju prezidentu“. Tai greičiausiai įtakojo jo tvirta prolietuviška pozicija ir veikla, skirta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui.
Martyno Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė moksleivius ir jų mokytojus pavasariop pakvietė apsilankyti atnaujintose muziejaus patalpose, o F. Bajoraičio viešosios bibliotekos pastogėlėje (IV a.) M. Jankui skirtą ekspoziciją lankytojai gali stebėti iki gruodžio 5 d.

img 8741

img 8746

 

Spausdinti
Facebook komentarai