Vasaros palydos su tautosakos puoselėtoja Terese Lorenčiene

img 27462014 m. rugpjūčio 28 d., Daiva Jucikaitė

Besibaigiančios vasaros popietę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka miestelėnus pakvietė į pasibuvimą su tautodailininke ir eiliuotoja Terese Lorenčiene. Prie lietuviškų žolynų ir žolelių arbatos stalo literatė pristatė žemaičių tarme ir bendrine lietuvių kalba užrašytų pasakojimų bei padavimų knygelę „Iš kartos į kartą“.

Teresė Lorenčienė, šiltai bendraudama su gausiai susirinkusiais popietės svečiais, papasakojo apie šios knygelės atsiradimo idėją. Sumanymas išleisti smulkiosios pasakojamosios tautosakos leidinį kilo jos dukteriai Janinai Lileikaitei, kuri ir užrašė pasakojimus, pateiktus knygoje „Iš kartos į kartą“. Nedidelės apimties leidinyje sudėti padavimai ir pasakojimai girdėti Teresės Lorenčienės šeimoje. Juos būsimoms kartoms perdavė seneliai ir močiutės, tėvai ir mamos. Senolis Izidorius Lecius buvo tas žmogus, kuris davė pradžią šiems nuostabiems, originaliems ir niekur kitur negirdėtiems pasakojimams atsirasti.

Šilutiškiai susižavėję klausėsi Teresės Lorenčienės artimųjų, Kadagiškių ir Rimžentiškių kaimų (Šilutės r.) nepakartojama tarme skaitomų neilgų pasakojimų apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vietoves, sužinojo jų atsiradimo istorijas. Jiems įdomu buvo išgirsti parubežio krašte skambėjusius padavimus ir legendas apie Šilutę, Ventę, Rusnę, Grabupius, Gardamą, Kadagiškius ir kitas vietas, jų kilmę. Popietės dalyviai išgirdo tik dalį leidinyje pateiktų pasakojimų. Knygelėje „Iš kartos į kartą“ iš viso yra apie 30 legendų, padavimų ir pasakojimų.

Nauja tautosakos knyga „Iš kartos į kartą“ džiaugėsi bei Teresės Lorenčienės entuziazmu domėtis krašto praeitimi, vietovių kilme žavėjosi į renginį atėję svečiai: Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Gečas, folklorinio ansamblio „Verdainė“ vadovė Regina Jokubaitytė, Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Morkevičienė ir kiti popietės dalyviai.

Susirinkusiems pabuvimas su tautosakos puoselėtoja ir pasakotoja Terese Lorenčiene neprailgo: skaitomus padavimus keitė skambanti akordeono muzika, atliekama jos vyro Eriko Lorenčo, bei sūnaus Eriko Lorenčo dainos, dainuojamos pritariant gitarai.

Skaitytojų dėmesiui pateikiama nedidelė ištrauka iš padavimo apie gimtojo Šilutės miesto atsiradimo istoriją.

„Ant marių kranto gyveno šeima. Turėjo dideles valtis, mokėjo megzti tinklus, tai ir žuvies pasigaudavo labai daug. Turėjo jie sūnų, vienintelį Dievas tedavė. Jis buvo labai geraširdis ir darbštus. Bet štai Anskelis obuoliauti su samdyta merga pradėjo. Sužinojo tėvai ir atleido mergaitę nuo tarnystės, tiesiog išvarė. Gana daug laiko praėjo, kol vaikinas atsipeikėjo. Šiluose pasistatė trobą ir žmoną parsivedė. Vieną kartą bemėlyniaujant šiluose Anskis išgirdo vaiko verkimą. Davė jai Šiliutės vardą. Anskio žmona dvi dukreles pagimdė. Vardus parinko ypatingus – Žiba ir Verdenė. Ir turėjo tris dukras ir augino. Paskui žemes visoms po lygiai padalino prie Šyšos upės. Šilutė gavo vyrą karčemninką, Žiba – sakytoją, O Verdenė – visų galų meistrą. Pagal trijų dukterų vardus ir kaimai gavo pavadinimus. Kaimai plėtėsi, susijungė ir tapo miestu, kuris gavo Šilutės vardą.“

Susidomėjusius ir norinčius daugiau sužinoti bei paskaityti padavimus, legendas ir pasakojimus apie gimtųjų Šilutės krašto vietovių, vietovardžių, upių, piliakalnių, žuvų pavadinimų kilmę, surašytus knygelėje „Iš kartos į kartą“ galima rasti užsukus į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką.

{gallery}documents/fotogalerija/2014_08_28_lorenciene{/gallery}

Spausdinti
Facebook komentarai