Žemaičių Naumiestyje lankėsi poetas Aidas Marčėnas ir kritikas Valentinas Sventickas

2014 m. rugsėjo 25 d., Danutė Bružienė

„Ankstyvą rudenį pasklido gandas/ atvyksta į svečius poetas/ Ir susibūrė miestelėnai: Gal tik aidas? Ne – Marčėnas”. Tokiais žodžiais rugsėjo 23 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale pradėjo susitikimą Žemaičių Naumiesčio gimnazijos literatūros mokytoja Rima Vingienė su rašytoju Aidu Marčėnu ir literatūros kritiku Valentinu Sventicku. Pastarasis yra išleidęs monografiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas”.

Susirinkusiems į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Aido Marčėno kūrybos valandą, iš ciklo „Kūrybos atodangos”, mokytoja improvizuotai pristatė svečius: „Renginyje dalyvauja poetas, eseistas, gimęs Kaune, bet jau 50 metų gyvenantis Vilniuje, prasimakalavęs po Klaipėdos ir Vilniaus konservatorijas, nuo 1982 m. galutinai nusprendęs tapti poetu ir nesigėdyti, kad yra poetas, kad yra „ne geresnis, ne blogesnis, o tiesiog kitoks, galintis matyti, išgirsti, pajusti savitai” tai, ko nemato ir negirdi kiti, dažniausiai rašantis kaip nori, o norėtų lengvai, verksmingiau, neišmokęs janbo ir chorėjo, skiemenis skaičiuojantis ant pirštų, ką parašęs – tai tik „dvelksmas vėjo/ Šekspyras taip tikriausiai nusišnirpštų”, poetas dardantis „į tolių tolį per metaforų žemes, per palyginimų molį”. Kūrybai įtaką darė lietus „ir šventas Jonas du kartus”, penkis – „Tarkovskio kinas” ir kokį trisdešimt „baltai kasmet pražystantis jazminas”.

Tai žmogus, kuris yra pilnas žmogaus, sugebantis rašyti „lengvai lengvai ir dar gražiai/ taip paprastai, kaip mylisi ežiai.” Tai visada jaunas, labai turtingas – visas rugsėjo auksas jam priklauso, susišlavęs visas pagrindines literatūros premijas, matantis pasaulio didybę ir neišbaigtumą „mažutėlis burbulas Dievo panosėj” – Aidas Marčėnas.

Renginio metu literatūros kritikas Valentinas Sventickas, kalbėdamas apie Aido Marčėno kūrybą, minėjo, kad Aidas Marčėnas pradėjo rašyti labai jaunas ir tikrai laiku. Jis puikiai įvaldęs ir klasikines, ir šiuolaikines poezijos formas. Jo poezija yra savita ir lengvai atpažįstama. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami poezijos paslaptimi. „Norėčiau pasakyti, kad ne tik man, bet ir jums Marčėną skaityti verta”, – pabaigoje teigė Valentinas Sventickas.

Aidas Marčėnas susirinkusiems perskaitė keletą eilėraščių iš naujausios savo knygos. Juos analizuodamas prisipažino, kad jis nėra „lengvas poetas”, kad kartais poetas kūrinyje nebūtinai siekia ką nors konkrečiai pasakyti. Norint suvokti poeziją, reikia turėti žinių ir tam tikro pasiruošimo. O kartais poezija būna tokia subjektyvi, kad neverta ir ieškoti prasmės. Poeto subtilus humoro jausmas atsispindėjo jo perskaitytuose ketureiliuose vaikams.

 

{gallery}documents/fotogalerija/2014_09_25_naumiestis{/gallery}