Literatūrinio rudens paukštė aplankė ir Juknaičius
2015 m. rugsėjo 14 d., Rasa Vaičiulienė
Penktasis literatūrinis ruduo „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį” neaplenkė ir Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo. Susitikime „Rašome gyvenimo knygą” su memuaristikos žanro atstovėmis Neringa Ulbaite, Kristina Blankaite, Onute Mitaliene dalyvavo Juknaičių pagrindinės mokyklos mokytojai, mokiniai, mokyklos žurnalistų būrelis ir tie, kurie jau prisijaukino žodį.
Pirmoji knygą pristatė Neringa Ulbaitė – kraštietė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė, knygos „Laikas viską sudėlioja: Julių Ulbą prisimenant” sudarytoja.
Prisiminimų knyga sudaryta iš kelių dalių: paties Juliaus Ulbos prisiminimai iš vaikystės, šeimos biografija, pluoštas prisiminimų apie Šilutę ir šilutiškius, laiką, prabėgusį Aukštaitijoje. Knygoje pateikti dukters Neringos šviesūs prisiminimai apie tėtį ir kolegų mintys apie Juliaus Ulbos asmenybę, jo darbus, bendravimą su žmonėmis.
„Mintis, kad turėsiu rašyti apie tėvą, buvo man netikėta… Maniau, kad bus paprasta, tačiau kiekvieną kartą pradėjusi dėlioti mintis galvoje, suprasdavau, kad tos mintys gana prieštaringos, ir nėra vientiso paveikslo, kuris iškiltų galvojant apie tėvą. Koks jis buvo žmogus, apie ką jis galvojo, svajojo? Sunku pasakyti ir, matyt, nederėtų dabar to klausti – laikas viską sudėlioja (ar bent turėtų sudėlioti) į vietas ir išgrynina prisiminimus. Atmintyje išlieka tai, kas paveikia jausmus, emocijas, ir net po daugelio metų prisiminus tam tikrus įvykius sukelia šiltus jausmus ir verčia nusišypsoti…”, – rašo knygos iniciatorė ir sudarytoja Neringa Ulbaitė. Atsisveikindama susirinkusiems ji dovanojo po knygą.
Juknaičių bibliotekoje svečiavosi ir poetė, dailininkė, knygų iliustruotoja Kristina Blankaitė. Kraštietė gimė Šereitlaukyje, baigė Vilkyškių vidurinę mokyklą, įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, po to – į Lietuvos dailės institutą. Dirbo dailininke apipavidalintoja Jurbarko kultūros centre, dailės mokytoja Šilutės pirmojoje gimnazijoje. K. Blankaitė yra surengusi ne vieną parodą, dailininkės darbai eksponuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Šilutėje ir kituose miestuose, daugelyje rajono vietovių, Vokietijoje.
„Angelai negali gyventi Žemėje, arba Knyga apie žmones” yra pirmoji Onos Blankienės prisiminimų dalis, jos pačios užrašytų 1996 metais.
„Noras pakviesti skaitytojus keliauti mano mamytės gyvenimo takais kilo iš mano pačios noro dar kartą apsvarstyti ir atkreipti kitų dėmesį į sudėtingą ir savitą šito (Klaipėdos) krašto istoriją. Į istoriją, kuri mums atsiskleidžia per žmonių, šeimų likimus, pasakojančius mums apie gyventojų meilę savo kraštui, gyvenimui, apie žmogų žlugdantį bejėgiškumą pasipriešinti likimui (iš vienos pusės) ir begalinį jo norą, nepaisant skurdo ir vargo, vėl iš naujo prikelti ir kurti gyvenimą (iš kitos pusės)”, – rašo savo mamos O. Blankienės atsiminimų knygą išleidusi K. Blankaitė.
Kraštietė medikė Onutė Mitalienė savo atsiminimus įamžino autobiografinėje knygoje „Norėčiau apkabint visus…”. Ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai O. Mitalienė, daugiau kaip 50 metų pašventusi pacientams ir slaugai, yra pelniusi ne vieną reikšmingą įvertinimą ir apdovanojimą. Apdovanota buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, 2006 m. už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu. Kraštietei įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas bei suteikta laikraščio „Lietuvos sveikata” Slaugos Angelo nominacija.
Autobiografinėje knygoje autorė pasakoja apie namus, tėvelius, sesę dvynę, vyrą ir sūnaus šeimą, žinių kelią, mokytojus, apie visa tai, iš ko susideda žmogaus gyvenimas. Tai tarsi ataskaita sau, žmonėms, kuriuos sutiko savo gyvenimo kelyje ir galėjo jiems padėti. Autorė teigia: „Norėčiau apkabinti visus, kurie buvo šalia arba galėjo būti. Knyga gimė iš meilės jiems”.
Susitikimo metu memuarų autorės nuoširdžiai bendravo su klausytojais, ypač su jaunais žmonėmis.
