Patirties sklaida – naudinga paskata naujiems pokyčiams
2015 m. spalio 17 d.
Spalio 8 dieną Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015″, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) su Švedijos institutu ir Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.
Šiame informacinių technologijų pasaulyje kiekvienas bibliotekininkas bendraudamas su vaikais susiduria su nenoru skaityti, todėl juos sudominti literatūra tampa tikru iššūkiu. Kaip rasti kelią į vaikų širdis? Kaip sudominti ir pasiūlyti kiekvienam tinkamą knygą ir paskatinti jį sugrįžti į bibliotekas? Padėti atsakyti į šiuos klausimus, rasti vienokius ar kitokius sprendimus bandė konferencijoje dalyvavę ir savo patirtį skleidę rašytojai, leidėjai, bibliotekininkai, skaitymo skatinimo programų ekspertai bei kiti specialistai iš Lietuvos ir Švedijos.
Konferencija sulaukė ir Švedijos karališkosios šeimos dėmesio. Konferencijos dalyvius pasveikino į Lietuvą su vyru Karlu XVI Gustavu trijų dienų valstybinio vizito atvykusi Švedijos karalienė Silvija.
„Kaip mama ir senelė žinau, kaip reikšminga vaikams suteikti galimybę norėti skaityti, atverti kelią į literatūrą. Vaikams reikia knygų, o ne tik interneto, nes gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasaulis randa savo vietą vaike”, – savo sveikinimo kalboje pažymėjo Švedijos karalienė Silvija.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo sveikinimo kalboje apžvelgė vaikų skaitymo skatinimo programų būtinumą ir reikšmę, pasidžiaugė Švedijos skiriamu ypatingu dėmesiu puoselėjant ir skleidžiant vaikų ir jaunimo literatūrą. Pirmajame konferencijos pranešime LNB generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė aptarė švedų ir lietuvių kultūrinius bei literatūrinius ryšius, kurių pradžia siekia 1917 metus.
Švedijos menų tarybos skaitymo ir skaitymo skatinimo projektų vykdytojas dr. Jonas Anderssonas pristatė skaitymo skatinimo programas ir bendradarbiavimą su bibliotekomis, darželiais, mokyklomis, kur suaugusieji supažindintų vaiką su knyga skaitydami ją garsiai, aptarinėdami neseniai perskaitytas knygas. Tam didelę reikšmę turi aplinka. Apie vaikams jaukią ir priimtiną aplinką bibliotekose kalbėjo Stokholmo miesto bibliotekų tinklo vadovė Katti Hoflin. Ji pateikė daug puikių, nestandartinių patarimų, unikalių idėjų, pasakojo, kaip buvo kuriama Vaikų biblioteka Stokholmo centre. Viskas buvo daroma tariantis su vaikais. Jai pritarė ir Švedijos pirmasis skaitymo ambasadorius Johanas Unenge. Kalbėdamas apie skaitymą pranešėjas siūlė kreipti dėmesį į vaikų poreikius ir bendravimą su vaiku. Svarbu, kad mokytojai, tėvai ar bibliotekininkai ne tik domėtųsi knygomis, bet ir mylėtų vaikus, bendrautų su jais ir juos pažintų.
Astridos Lindgren premijos komiteto direktorė Helen Sigeland pristatė Astridos Lindgren premijos idėją bei tikslus. Astridos Lindgren premija yra didžiausia vaikų ir jaunimo literatūros premija pasaulyje, kurios fondą sudaro 5 mln. Švedijos kronų. Premija teikiama nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje vaikų literatūros kūrėjas gyvena. Ji paragino Lietuvos vaikų rašytojus aktyviau teikti savo kūrinius šiai premijai laimėti.
Antrąją sesiją „Šiuolaikinės vaikų literatūros procesai” vedė Vilniaus universiteto docentas, LNB Vaikų literatūros centro vyresnysis bibliotekininkas dr. Kęstutis Urba. Pranešimų ciklą pradėjo Lundo universiteto docentė dr. Sara Kärrholm, pristatydama šiuolaikinę švedų vaikų literatūrą. Savo pranešime ji pateikė pastarųjų trejų metų duomenis apie šiuolaikines literatūros temų tendencijas Švedijoje. Būtent vaikams aktualios temos ir yra pagrindinis variklis, skatinantis vaikus skaityti. Pranešėja palietė labai aktualią dabartiniam jaunimui temą – elektronines knygas. Apie laisvę šiuolaikinėje lietuvių vaikų literatūroje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Asta Gustaitienė. Apžvelgdama lietuvių vaikų rašytojų kūrybą ji pabrėžė kūrinio šviečiamąją vertę. Leidyklos „Lilla Piratförlaget” direktorius, Švedijos IBBY valdybos narys Erikas Titussonas savo kalbą pradėjo nuo to, kad knyga tampa instrumentu, skirtu rinkai, dažnai pamirštant apie paties kūrinio vertę, o tai verčia sunerimti. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė skaitė pranešimą apie vaikų literatūros leidybą Lietuvoje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausioji bibliografė Inga Mitunevičiūtė apžvelgė vaikų skaitymo statistiką Lietuvoje.
Renginio metu Seime veikė dvi parodos – „Populiariausios švedų autorių knygos vaikams” (LNB) ir „Kur auga vaikai” (Švedijos institutas).
Ši konferencija suteikė naujų minčių ir idėjų, kurios pravers dirbant ne tik su vaikais, bet ir pasakojant apie skaitymo svarbą tėvams. Prasminga konferencijoje girdėta Cicerono citata: „Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.” Tad kurkime tokius namus, į kuriuos visuomet norėtųsi sugrįžti.