Šviesos nebūna per daug

IMG_2Vasario 26 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta Šilutės Vydūno gimnazijos 3 klasės gimnazistės Monikos Jauniūtės mišria technika sukurtų darbų paroda „Blanku”. Bibliotekos palėpė buvo kupina dailės darbų baltumo ir šviesos. Tai jau ketvirtoji jaunosios kūrėjos paroda.
Parodos autorė, padėkojusi visiems susirinkusiems, pakvietė savo draugę Kotryną atlikti keletą muzikinių kūrinių.
Kodėl paroda vadinasi blanku? Pasak Monikos, neretai konkursuose laimi žmonės, kurie garsiausiai kalba, neatsižvelgiant į tai ar jų žodžiai turi prasmę. Šviesesni darbai bei tylesni žmonės labai dažnai lieka nepastebėti ar pastebėti gerokai vėliau.
Parodoje eksponuojami darbai gana panašūs, daugumoje jų sunku suprasti ar vaizdas realistiškas, ar ne. Kai kurie objektai išeina iš kontūrų, nėra ribų, kuriose spalvos būtų įkalinamos. Atskleidusi, jog domisi sapnais ir žmogaus protu miego būsenoje, autorė teigė, jog jos kūrybiniai darbai – tarsi asmeniniai sapnai, kuriuos norėtų sapnuoti, jei sapnus pradėtų valdyti. Ji teigia bandžiusi užfiksuoti akimirką prieš atsibundant, kai regėti vaizdiniai po truputį ima blėsti, bei sudėti gražiausius regėtus ir jaustus dalykus į vieną baltą popieriaus lapą.
Lietuvių kalbos mokytoja Sandra Tamašauskienė pastebėjo, jog darbuose daug baltos spalvos, kuri dažnam lietuviui asocijuojasi su mirtimi. Tačiau autorė teigė baltą spalvą, kaip ir mirtį, labiau siejanti su ramybe, amžinu miegu.
Gimnazistės parodoje dominuoja avelė. Kodėl avelė? Moniką labai žavi šaltesnio klimato šalys, kalnai, avių kaimenės, kurios laisvos, be piemens, klaidžioja, tačiau lieka kartu. Dažnai avys nėra laikomos protingais gyvūnais, tačiau jos yra švelnios ir atviros. Juk tam, kad galėtum mylėti kitus, o kiti – tave, nereikia būti genijumi. Autorė, toliau tęsdama pristatymą, pasakojo, jog reikia nebijoti parodyti savo dvasinį pasaulį, skleisti šilumą ir mokėti atsiverti kitam.
Į klausimą, kodėl darbuose dominuoja rytietiški motyvai, veidai mergina atsakė, kad kūrybos metu jai atrodė, kad nesistengia akcentuoti rasės, piešia vadovaudamasi emocijomis, kurios būna labai įvairios. Monika pasakoja, jog net paprastiems dalykams reikia daug laiko, daug darbo ir daug nepaprastų minčių. Vis dėlto, sukurti paprastą meno kūrinį ne taip jau paprasta.
Monika dėkojo aplinkiniams – tėvams, mokytojams, Šilutės r. dailės mokyklos bendramoksliams, su kuriais iki šiol yra viename kelyje ir skirtis visai nenori.
Jaunoji menininkė žada studijuoti iliustravimo meną Braitone (Anglija), kadangi Lietuvoje šio studijų kurso nėra. Monika labai džiaugiasi, jog jos specialybė nebus priklausoma nuo vietos ir ji galėsianti gyventi Urugvajuje, Somalyje ar bet kur kitur. O svarbiausia, kad bus galimybės ir toliau užsiimti laisva kūryba. Ir rytais galės keltis kada norės.
Bibliotekininkai Monikai linki neprarasti jaunatviško gerojo maksimalizmo, kuris užkrečia ir mus, šalia esančius. Sėkmės!

IMG_3 IMG_1 IMG

Spausdinti
Facebook komentarai