Lietuvininkų tarmės pamokėlės Kintuose

Kintai – vienas iš Mažosios Lietuvos regionų, kuriame kažkada kasdien skambėdavo lietuvininkų tarmė. Šiuo metu čia kalbančių šia tarme, tikrų šišioniškių, deja, jau nelikę. Visgi puoselėti ją ryžtasi vis daugiau žmonių.

2017-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metraštininkės, lietuvininkės Ievos Simonaitytės metais. Tad ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo bibliotekininkės nutarė surengti lietuvininkų tarmės pamokėles Kintų pagrindinės mokyklos pradinukams. Mokymams jos pasitelkė savo žinias, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtą „Lietuvininkų tarmės žodynėlį“ bei Šilutės H. Šojaus muziejaus išleistą edukacinį sąsiuvinį.

Pamokėlių metu gausus būrys norinčių išmokti naujos šnektos mokėsi svarbiausių lietuvininkų žodžių. Žinioms įtvirtinti jie turėjo atlikti tris užduotis. Pirmoji užduotis – sujungti žodžius su paveikslėliais, kuriuose pavaizduoti maisto produktai. Teko pasukti galvą prisimenant kas yra „plincas“ (blynas), „germolė“ (morka) ar „kukulis“ (virtinis). Antroji užduotis – žodžių margumyne rasti šeimos narių pavadinimus. Reikėjo prisiminti, kaip lietuvininkai vadino senelę (omama), dėdę (unkulis) ar pusbrolį (kuzengis). Trečioji užduotis – kryžiažodis, kur pateiktus bendrinės kalbos žodžius reikėjo surašyti lietuvininkų tarme į tinkamus langelius. Ši užduotis buvo bene sunkiausia, bet visiems kartu pakartojus žodžius tapo įveikiama.

Tikimasi, kad šių trumpų pamokėlių metu išmoktus lietuvininkų tarmės žodžius vaikai naudos ir kasdieninėje kalboje.

 

Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė
Vaida Nausėdaitė