Prisimintos Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo tradicijos

Balandžio 25 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vilkyčių filiale pristatyta paroda „XX amžiaus pradžios Pamario krašto virtuvė“. Renginio metu Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė Reda Cirtautienė pristatė Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo tradicijas.

Senieji Kintų seniūnijos gyventojai žino autentiškų receptų, unikalių, tik šiam kraštui būdingų maisto gaminimo būdų, naudoja senovišką įrangą.

Reda Cirtautienė supažindino klausytojus su Mažosios Lietuvos XVII–XIX a. dūminiais pastatais ir seniausiu statiniu – „pelenu“. Tai atviras ugniakuras, įrengiamas prieangiuose, kuriame ant trikojo buvo kabinamas katilas ir verdamas valgis. Dūmai kildavo į skylę lubose – „kriautę“, kurioje rūkyta ir laikyta mėsa. Virtuvės apstatymas laikui bėgant kito, buvo puošnesnis ir daugiau dekoruotas negu žemaičių. Išskirtinis baldas lėkštėms laikyti – indauja. Meistrai ją puošdavo raižiniais, spalvotais ornamentais. Įtaisydavo vietą praustuvui ir rankšluosčiams.

Šišioniškiai įprastomis dienomis maitindavosi konservuota mėsa ir daržovėmis. Išskirtinis konservavimo būdas labai praversdavo laikant mėsos gaminius ilgesnį laiką.

Susirinkusiems klausytojams labai patiko viešnios pasakojimas apie šventinius patiekalus: obuolių, medaus, trupinių pyragus ir išskirtinius jų gaminimo būdus. Pamario krašto gyventojai mokėjo kepti įvairius keksus ir tai buvo skaniausios vaišės svečiams.

Visus sudomino „pucelių“ kepimas. Tai mielinės tešlos spurgos, kepamos neįprastos formos keptuvėje su apvaliais įdubimais. Nuo XIX a. Klaipėdos krašte ir Pamaryje šias spurgas valgydavo užsigerdami miežine kava ar mėtų arbata. Muziejininkė pristatė ir šio krašto specifinius žuvienės virimo būdus.

Renginio pabaigoje svečiai vaišinosi „kafija“ (kava) su „sankuku“ (keksu).

 

Palmyra Jančauskienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Vilkyčių filialo bibliotekininkė

Spausdinti
Facebook komentarai