Edukacinis užsiėmimas „Kai pakvimpa žolynais“
Rugpjūčio 11 d. aikštėje, esančioje prie Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo, po didžiuoju kaštonu, vyko edukacinis užsiėmimas „Kaip pakvimpa žolynais“, skirtas Žolinei.
Rugpjūčio 15-oji vadinama šv. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena. Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas yra Žolinė, kadangi bažnyčiose šventinami žolynai.
Žolinė simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą. Senoliai sakydavo, jei tą dieną rankose neturėsi gėlių, tai velnias įduos savo uodegą į rankas, tad visi ką nors atsinešdavo į bažnyčią – daržovių, sodo vaišių ar šiųmečių javų.
Pasakojama , kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. Svarbiausia Žolinės tradicija – iš įvairių augalų, daržovių ar vaisių susikurti derliaus puokštę. Žolinių puokštę turėtų sudaryti kuo daugiau ir kuo spalvingesnių augalų. Svarbu, kad joje būtų pačių augintų žalumynų.
Edukacinio užsiėmimo metu vaikai sužinojo, kad Žolinių puokštėje – visas metų derlius. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtos, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos, net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta kopūsto gūžė. Žolinių puokštė dažnai lyginama su pasaulio medžiu. Įdomu tai, kad pašventinta puokštė įgaudavo simbolinę reikšmę: šventintos daržovės būdavo padalijamos šeimos nariams, jų duodavo ir gyvuliams, mat buvo tikėta, kad taip bus atbaidomos ligos, piktosios jėgos. Likusi puokštės dalis būdavo išdžiovinama ir visus metus laikoma trobos garbingiausioje vietoje – dažniausiai prie šventųjų paveikslų.
Per Žolines svarbu ne tik žolynų šventinimas, bet būtina susitikti su artimaisiais. Liaudies išmintis sako: „Kas per Žolines nesueina krūvon, tie bus biedni.“
Susirinkę vaikai susipažino su Žolinių šventės tradicijomis, pagal lietuvių tradicijas rišo Žolinės puokštes. Jie atsakinėjo į klausimus, susijusius su šia švente.
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė
Vitalija Vyšniauskienė
