Menininkų dinastija, kūrusi dievui ir žmogui

Jakševičių šeima, kaip ir grafai Pliateriai, prelatas, klebonas Julius Maciejauskas yra neatsiejama Švėkšnos istorijos dalis. Skulptorius Aleksandras Jakševičius (1844–1934) susilaukė dviejų sūnų: Vincento (1873–1936) ir Benjamino (1895–1984), pasukusių tėvo pėdomis. Vėliau jais sekė jų sūnūs: Silvanas Eugenijus (1900–1933), Adomas (1908–1967), Romanas (1905–1993) ir Vytautas (1930–1982, Benjamino sūnus).

Metams ritantis į pabaigą Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Saugų filiale gruodžio 15 d. surengtas bibliotekos globėjos Violetos Astrauskienės fotografijų parodos ,,Menininkų Jakševičių kūrybos palikimas” atidarymas. Parodos autorė pasakojo apie legendinių menininkų gyvenimą ir svarbiausius jų darbus. Šių menininkų išskirtiniai darbai yra Švėkšnoje, grafų Pliaterių dvaro parke, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, Kužiuose (Šiaulių r.), Kaišiadoryse ir Panevėžyje (šventovių interjero puošyba) bei Žiežmariuose (Laisvės paminklas).

Beveik visi Jakševičių kūriniai yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldą. Tačiau šiandien dar ne visas šių menininkų kūrybinis palikimas atrastas, sukomplektuotas ir įvertintas.

Jakševičiai – tėvas Aleksandras, jo sūnūs Vincentas ir Benjaminas bei vaikaičiai Silvanas su Adomu – apkeliavo ne vieną Lietuvos vietovę, palikdami nuostabius kūrinius su dalimi savo širdies bei talento.

Iki šiol nežinoma, kur menininkai dirbo iki lemtingo susitikimo su Švėkšnos klebonu Juliumi Maciejausku, kuris ieškojo geriausių to meto meistrų naujai statomai bažnyčiai Švėkšnoje. Tikėtina, kad dar dirbdamas Panevėžyje J. Maciejauskas žinojo apie V. Jakševičiaus talentą ir darbus. Tokiu būdu XX a. pradžioje Aleksandras ir Vincentas Jakševičiai buvo pakviesti Švėkšnos bažnyčios interjero darbams. Gabių, pripažintų meistrų jau nepaleido ir grafas Jurgis Pliateris, kuris skyrė V. Jakševičiui žemės sklypą, medienos namo statybai. Vincento ir Marijos Jakševičių šeima labai bendravo su grafais Pliateriais. Taip Švėkšnos miestelis pasipuošė Jakševičių kūriniais: 1912–1914 m. pastatytas Šv. Florijono paminklas, Švėkšnos dvaro parko tvenkinio salelėje – deivės Dianos skulptūra, saulės laikrodis ir kt. mažoji parko architektūra. Šie kūriniai yra išlikę iki šių dienų. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga Adomas Jakševičius pastatė Laisvės paminklą, kuris 1928 m. liepos 25 d. pašventintas kartu su naujais „Saulės” gimnazijos rūmais. Po Antrojo pasaulinio karo paminklas pradėtas ardyti: nuverstas kryžius, numušta moters ranka su vainiku, apdaužytos šventųjų ir gyvūnų figūros. Apgriautas jis išstovėjo 20 metų. 1968 m. jis buvo nuverstas ir sudaužytas, o liekanos traktoriumi išvežtos ir užkastos žemėje. Kilus tautinio atgimimo bangai, imtasi paminklą atkurti. Lėšos pradėtos rinkti 1989 m., švenčiant mokyklos 70-metį. 1990 m. Švėkšnos parapijos klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva paminklo kopija buvo atstatyta.

Prie kelio Švėkšna-Saugos Aleksandras ir Vincentas Jakševičiai įrengė Šv. Mergelės Marijos Lurdo grotą. Skulptūromis papuošė ten pastatytą koplyčią. Menininkai yra įrengę ir daugiau tokių grotų kitose Lietuvos vietovėse: Dembavoje (Panevėžio r.), Gardame (Šilutės r.), Veiviržėnuose ir Ablingoje (Klaipėdos r.).

Prasidėjęs karas ir sovietmetis į menininkų gyvenimą ir kūrybą įnešė daug sumaišties, netekčių. Tėvo Vincento auklėjimo įtaka neleido sūnums pasiduoti spaudimui kurti komunistinius simbolius, išsižadėti savo pažiūrų, kryptingumo kūryboje. Žinodami savo talento vertę jie nesiekė iškilti, praturtėti, padaryti karjerą. Kova už laisvės siekimą kūryboje ir gyvenime rodo Adomo asmenybės turtingumą, dvasinę stiprybę. Galima tik stebėtis šio žmogaus fizinėmis ir dvasinėmis galiomis, sugebėjimu išvengti nelaisvės, tremties ir nė vienos dienos netarnauti sovietinei valdžiai. Tačiau ir tuo metu Adomo kūryba nebuvo pamiršta, dvasininkai slapčia jį kvietėsi smulkiems darbams į savo bažnyčias. Tarybiniu laikotarpiu Švėkšnoje vietiniai gyventojai už nedidelę kainą, kartais ir už maisto produktus samdėsi Jakševičius pastatyti paminklus ant jų artimųjų kapų. Šiandien Švėkšnos kapinėse stovi Balsių giminės mauzoliejus, liūdintis Angelas ant Jucių šeimos kapo ir kiti A. Jakševičiaus kurti antkapiniai paminklai.

Beveik visiems trijų kartų dailininkų Jakševičių darbams būdinga tai, kad tai ne smulkūs, trumpalaikiai, nereikšmingi kūriniai, o ilgaamžiai, estetiškai patrauklūs ir keliantys žmonėms pasigėrėjimą. Taip trys menininkų kartos, dirbusios profesionaliai, išradingai, su dideliu meistriškumu ir harmonija, kūrė Dievui ir žmogui, jų darbai puošia Lietuvos bažnyčias, kapines, aikštes.

Saugų bibliotekos globėja V. Astrauskienė pasidžiaugė, kad parodos ,,Menininkų Jakševičių kūrybos palikimas” atidarymas, skirtas akcijai „Knygų Kalėdos“, vyksta naujose, erdviose ir dar dažais kvepiančiose bibliotekos patalpose. Padėkojusi renginio dalyviams už dėmesingumą, o bibliotekininkėms už prasmingą bendradarbiavimą, dovanojo ryšulėlį naujų knygų.

Bibliotekininkė Regina Juškienė padėkojo bibliotekos renginių viešintojai ir nuolatinei talkininkei bei įteikė jai Kalėdų gėlę.

Saugų seniūnė Dalia Rudienė bandė suskaičiuoti parodos autorės kūrybinius gebėjimus: tapyba, lipdymas, rašymas, piešimas, fotografija, knygrišystė ir dar kiti, kurių mes dar nespėjome sužinoti. Padėkota už įdomų pasakojimą apie Švėkšnoje gyvenusius ir kūrusius menininkus Jakševičius.

Irena Rimkuvienė įvardino V. Astrauskienę kaip Švėkšnos ambasadorę Lietuvoje, su didele meile pasakojančia apie savo gimtąjį miestelį Švėkšną ir jos istoriją. Savo darbais apie dailininkus Jakševičius, meninių koliažų paroda apie Švėkšnos grafus Pliaterius pradėjusi kelionę nuo Švėkšnos, ją tęsia toliau – Palangoje, Vilniuje, Kapčiamiestyje.

Vakaras baigėsi pasisėdėjimu prie arbatos, plevenant uždegtai advento žvakei, besišnekučiuojant apie Švėkšnos miestelio istorinį ir architektūrinį veidą.

 

Irena Rimkuvienė,
Saugų bibliotekos skaitytoja

Spausdinti
Facebook komentarai