Susitikimas su kraštiečiu rašytoju Eugenijumi Ignatavičiumi
Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko kraštiečio rašytojo Eugenijaus Ignatavičiaus kūrybos vakaras iš ciklo „Literatūrinio rudens belaukiant…“. Buvo pristatyta nauja publicistikos knyga „Nepabūgę laisvės“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Susitikime buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Stirna“, sukurtas pagal E.Ignatavičiaus scenarijų, autorius perskaitė ištrauką iš savo romano „Baltieji stulpai“. Muzikavo Šilutės meno mokyklos mokiniai.
Nors Šilutės mieste kovo aštuntosios vakarą buvo gausu įvairių renginių, nemažas būrys miestelėnų atvyko susitikti su žinomu šilutiškiu rašytoju. Gerbiamas rašytojas nors ir būdamas brandaus amžiaus nepatingėjo autobusu atvykti į Šilutę ir pabendrauti su skaitytojais bei pristatyti savo naujausią kūrinį.
Vakarą pradėję Šilutės meno mokyklos mokiniai, groję birbynėmis, sukūrė puikią atmosferą. Bibliotekininkė Virginija Degutienė, trumpai pristačiusi vakaro svečią, suteikė jam žodį. Pirmiausiai rašytojas pasveikino moteris su kovo aštuntąja ir padeklamavo jaunystėje sukurtą eilėraštį. Trumpai prisiminė Šilutėje praleistus metus, kai mokėsi Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje, kai vaidino dramos būrelyje. Papasakojo, kad su spektakliu – K.Binkio „Atžalynas“ – apvažiavo ne vieną rajono kaimelį. Prisiminė šviesios atminties mokytoją Chomičienę, laiką, praleistą su pusbroliu Marcelinu Ignatavičiumi. Kreipdamasis į vakaro dalyvius, rašytojas pakiliai kalbėjo: „Aš būdamas Šilutėje pasirinkau savo profesiją. Po vaidinimų visi mums nešė gėles, plojo, sakė, kad esu gatavas aktorius. Tačiau po kiek metų mečiau aktorystę. Atrodė, kad gyvenimas tęsis ir tęsis kaip vaikystėj – su gyvulėliais, su klevais ir ąžuolais, su tėvais, dėdėm ir tetom, kaimynais… Tačiau dabar parvažiuoji į tėviškę – tušti erdvūs laukai, viskas kaip iššluota. Pakilo tarsi į dangų namai ir žmonės, gyvulėliai ir paukščiai, tik lakštingala vieniša čiulbėjo. O mes patys nežinom, ar atlaikys pavargę mūsų sparnai skrydį“. Su pagarba prisiminė neseniai anapilin iškeliavusį operos solistą Virgilijų Noreiką, kurį teko garbė pažinti ir rašyti apie jį.
E.Ignatavičius, kalbėdamas apie savo naująją publicistikos knygą, sakė norėjęs, kad joje aprašyti žmonės išliktų visų mūsų atmintyje. „Jų jau nėra, bet jei lieka nors keletas žodžių, nors koks nors paliudijimas knygoje, jau gerai – jie nebus pamiršti. Žmonės išgyveno kruvinos epochos – pokario meto kovų laikus, žuvo daug jaunų nekaltų vyrų. Daug kas įvairiai supranta ir vertina tą laiką. Rodos, tiek nedaug reikia, kad žmonės mylėtų vieni kitus, augintų vaikus, skaitytų knygas. Labai trapi pusiausvyra tarp gėrio ir blogio. Net nežinome, ko yra daugiau?“ – retoriškai klausė rašytojas.
E.Ignatavičius prisiminė laiką, kai prie Laptevų jūros statė paminklus tremtiniams, skatino gerbti sunkiu Lietuvai laikotarpiu žuvusias aukas, trumpai išsakė savo nuomonę apie Garliavos įvykius. Įtaigiai perskaitė ištrauką iš romano „Baltieji stulpai“.
Savo pastebėjimus apie knygą „Nepabūgę laisvės“ išsakė šilutiškis istorikas, buvęs ilgametis Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius Pranas Avižinis. „Jūs – karta, vyresnė už mus, ir jums svarbu papasakoti apie praeities laikus, palikti prisiminimą jaunajai kartai apie to meto socialinį gyvenimą, pasipriešinimo laikotarpį“, – kalbėjo P.Avižinis, kreipdamasis į svečią ir susirinkusius. Pasidžiaugė, kad E.Ignatavičius labai nusipelnęs žmogus – rašytojas, publicistas, dramaturgas, scenaristas, kad jo kūrybinis palikimas didelis. Trumpai papasakojo apie Ketvirtąjį prezidentą Joną Žemaitį.
„Skaitydamas knygą, bandžiau ją palyginti su kitais pokario partizaninį judėjimą aprašančiais kūriniais. Kuo skiriasi? Formatu, aprašytais kovos būdais? Ši knyga kitokio formato. Ji apima laikotarpį nuo 1941 metų birželio, kai priartėjo vokiečiai, ir kai lietuviai bandė sukurti laikinąją vyriausybę, iki prasidėjusio partizaninio judėjimo, kuris tęsėsi dešimt metų. Knygoje aprašytos ir moterys partizanės, Šilutėje ir Švėkšnoje veikusios jaunų žmonių įkurtos pogrindinės organizacijos“, – dalijosi savo mintimis P. Avižinis.
Susitikimo pabaigoje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Stirna“, sukurtas pagal E.Ignatavičiaus scenarijų.
Birutė Morkevičienė
