Poetės Dalios Žibaitienės kūrybos vakaras „Vandenų ir potvynių žemei“

Lietingą trečiadienio pavakarę Dalia Žibaitienė pakvietė šilutiškius į savo kūrybos vakarą „Vandenų ir potvynių žemei“. Šilutės Fridrico Bajoraičio bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Mokytoją ir poetę Dalią Žibaitienę pažįsta dažnas šilutiškis – ji išleido ne vieną mokinių kartą, o jos kūrybos kraitis – dešimt knygų, kurį sudaro eilėraščių rinkiniai „Paukštis giesmę kartos“ (1997), „Apmąstymų mūša“ (2000), „Balta tyla“ (2003), eilėraščiai vaikams „Ne vienas“ (2003), eilėraščių rinktinė „Žodžiai į šviesą“ (2006), miniatiūrų knyga šeimai „Mergytė atranda pasaulį“ (2008), eilėraščių ir miniatiūrų rinktinė „Vakaro knyga“ (2009), memuarinė apysaka „Dainininko likimas. Tonius“ (2012 ), memuarų knyga „Gyvenimas, nutekėjęs kaip upė“ (2013), eilėraščių ir tikrų istorijų knyga „Tarp dienos ir nakties“ (2015). D.Žibaitienė yra keletos knygų bendraautorė. Bibliotekoje eksponuojama poetės knygų ir atsiliepimų apie kūrybą paroda. Džiugiai ir poetiškai susirinkusius nuteikė pamerktos žydinčios vyšnių šakelės ir džiovinti saldūs obuoliukai.

Vakaro vedėja Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Trijonienė paprašė vakarą pradėti solistą Domą Saulevičių, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos absolventą. Jam akomponavo Šilutės muzikos mokyklos direktorė, pirmoji Domo dainavimo mokytoja Daiva Pielikienė. „Dalia Žibaitienė – subtilus, jautrus, įdomus žmogus su turtinga biografija. Norisi kažkaip netradiciškai pristatyti šį žmogų, gerai pažįstamą šilutiškiams. Juk kiekvienam rašančiam žmogui svarbus santykis su skaitytoju, visada išlieka noras pažiūrėti jiems į akis. Šis kūrybos vakaras vyksta pavasarį, sutampa su gamtos pabudimu, su naujais kūrybos impulsais, su greitai pasirodysiančia nauja mokytojos knyga“, – kalbėjo vakaro vedėja.

D.Žibaitienė prisipažino susirinkusiems, kad labai jaudinasi, kad nori padaryti  poezijos šventę. „Prieš penkias dienas įvyko poezijos ir muzikos vakaras Jurbarke, pavadinimu „Paukštis giesmę kartos“, o šilutiškiams skirtą vakarą pavadinau „Vandenų ir potvynių žemei“, nenoriu kartotis. Nenoriu ir kopti į poezijos kalną, nes reikės jį įveikti, o atėjau čia džiugiai nusiteikusi, kaip patarė ir dukra Daina, atėjau kartu su jumis ramunių skinti“, – poetiškai kalbėjo Dalia Žibaitienė. Vėliau perskaitė keletą eilėraščių, prieš tai papasakojusi kiekvieno atsiradimo istoriją. Eilėraščiai „Lietus“, „Laiškas Kristui“ ir „Mamytei“ palietė klausytojų širdis, skambėjo plojimai.

D.Trijonienė aptardama D.Žibaitienės kūrybą kalbėjo, kad jos kūrybos būdas labai primena meditaciją – skaitydami stebime, kaip susidėlioja autorės mintys, kaip apmąstomas praėjęs laikas, kokie žmonės yra aplinkui. „Perskaitai eilėraštį, randi sau kažką artimo, ir vėl nori prie jo sugrįžti. Mokytojos eilėraščių žodis – paprastas, tikras, pasvertas“, – kalbėjo D.Trijonienė ir pacitavo Vilniaus Universiteto profesorės Viktorijos Daujotytės atsiliepimą apie vakaro viešnios kūrybą: „Perskaičiau eilėraščius, miniatiūras, istorijas, kurių dalis – tikros. Aš gerai jus jaučiu, galiu pasakyti, kad pagal savo įgimtus ir specialybės išlavintus gabumus Jūs pasiekėte savo srities aukštumų…“. Vėliau D.Trijonienė priminė, kad kūrybos parodoje skaitytojai gali susipažinti ir su kitų žinomų žmonių atsiliepimais apie D.Žibaitienės kūrybą – tai poeto Kazio Bradūno, dr. Romualdos Dobranskienės, prof. Vinco Aurylos ir kitų.

„Gerbiami Žibaičiai atskirai niekur nevaikšto. Žmonės visada pagarbiai žiūri į juos gatvėje. Jie visada ypatingai pasitempę, mokytoja visada pasidabinusi šalikėliu. Žiūri į juos ir atrodo, kad laikas jų neliečia. A.Žibaitis – griežčiausias Dalios kūrybos vertintojas. Šiandien taip pat išgirsime keletą minčių, kurias mokytojas mums išsakys“, – kalbėjo D.Trijonienė, kviesdama pasisakyti A.Žibaitį.

„Kodėl žmonėms patinka Dalios eilėraščiai? Manau, kad pirmiausia dėl jų įvairovės – kiekvienas gali išsirinkti sau patinkantį eilėraštį. Antra, Dalia rašydama „eina senųjų poetų keliu“. Taip pat svarbu, kad remiasi kasdienine tikrove, kad jos kūryboje ryškus laiko tekėjimas“, – kalbėjo A.Žibaitis ir perskaitė eilėraščius „Laikas“, „Dvi gėlės“ ir „Oazė“.

„Tie, kas skaito Dalios Žibaitienės kūrybą, žino, kad nemažai jos eilėraščių skirta vaikams ir mokiniams, nes juk daugiausiai laiko buvo praleista mokykloje. Nutolti nuo to neįmanoma. Mokytoja rašo apie vaiką, apie santykius su vaiku. Šiandien, kai atsirado aštresnių socialinių problemų, jos iškeliamos ir eilėraščiuose“, – dalijosi mintimis D.Trijonienė ir pakvietė Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokines paskaityti pirmuosius eilėraščius, tarp kurių eilėraščiai apie mūsų upes Šyšą ir Atmatą.

Vėliau D.Žibaitienė apgailestavo, kad nelabai laimingi tie mūsų vaikai, primiršti tėvų per darbus ir ne tik, sukišę galvas į kompiuterius. Papasakojo, kad sukūrė septynis laiškus, kuriuos tarsi parašė vaikai suaugusiems. Perskaitė trijų vaikų – jauniausiojo, paauglio ir paauglės mergaitės, kuriuose išsakė šiandien taip aktualias tėvų ir vaikų santykiuose iškylančias problemas – nesusikalbėjimo, nesupratimo, dėmesio ir meilės stokos.

Vakaro pradžioje D.Žibaitienė priėjo prie kiekvieno pasisveikinti, paspausti rankos ir tarsi perduoti savo šilumą. O vakaro pabaigoje prašė pasakyti po keletą žodžių, ir kritikos norėjo išgirsti. Su didžiule puokšte rožių į gerbiamą poetę kreipėsi rezidentas kan. Jonas Bučinskas. Kristina Šveikauskienė pastebėjo, kad D.Žibaitienės kūryboje jokios buities, į viską žvelgiama su viltimi. „Jūs gimėte su talento marškinėliais, sveikatos ir neblėstančios kūrybos“. Sveikino mokytoja Sandra Tamašauskienė ir kiti šilutiškiai. Atvyko svečių iš Priekulės ir net iš Šiaulių. Gydytojas iš Priekulės atviravo, kad skaitydami D.Žibaitienės kūrybą mes tampame geresni. Dar buvo dainų, gėles dovanojo kaimynai ir pažįstami, buvę kolegos ir mokiniai. Mokytoja rašė autografus ant gerbėjų atsineštų knygų. Kiti apžiūrinėjo bibliotekos parengtą D. Žibaitienės išleistų knygų parodėlę. Už lango lijo lietus, nors potvynio jau tikriausiai šiemet nebebus. O ir nebebaisus jis mums… Su viltimi ir naujos knygos laukimu palikome svetingus bibliotekos namus.

 

Birutė Morkevičienė

 

Spausdinti
Facebook komentarai